LTStraipsnyje analizuojamos Alės Rūtos romano „Trumpa diena“ tarmybės. Aptariamajame kūrinyje tarminių duomenų yra ne mažiau negu autentiškuose informantų tekstuose. Romane tarme tiesiogiai remiasi visa veikėjų kalba: dialogai, vidiniai monologai, maldos, giesmės, dainos. įvairių tarmybių gausu ir pasakotojo kalboje. Analizė atskleidė, kad remiamasi romano autorės gimtąja – rytų aukštaičių uteniškių patarmės Kamajų šnekta, esančia paribyje su šiauriniais anykštėnais. Tai rodo fonetinės ypatybės: *an, *am, *en, *em >ų, un, um, į, in, im; „žalininkavimas“ (nekirčiuotų *ā, *ē išlaikymas); galinių ir nekirčiuotų vidutinio pakilimo balsių suplakimas su ie, uo; trejopo balsių ilgumo sistema; prasidėjęs kirčio sąlyginis atitraukimas, taip pat ir kiti tarminiai faktai: lūpinių priebalsių prieš galūnę minkštinimas jotu, įvardžių toks, -ia, koks, -ia ir dviskiemenių tariamosios nuosakos 3 asmens formų galūninis kirčiavimas, ilgesnių priešdėlių oto-, api-, ažu- / ažū- vediniai, a-kamienės šauksmininko formos su -ai, iliatyvų formos, supletyvines paradigmas turintys asmeniniai įvardžiai jis, ji, aš, dalyvių ir įvardžių bevardės giminės, taip pat siekinio formos, prielinksniai par, až / ažu, in, an, kai kurios leksinės tarmybės. Veikėjų kalbos kodo (bendrinė vs tarminė) pasirinkimą lemia socialinis statusas, šiuo atveju tapatinamas su išsimokslinimu. Tarminiai veikėjų kalbos svyravimai susiję su jaunu kalbėtojų amžiumi. Pasakotojo kalbos nelygumai rodo, kad bendrinės kalbos normų autorė turėjo mokytis, kitaip nei tarmės dėsnių, natūraliai perimtų dar vaikystėje.Reikšminiai žodžiai: Kalbos; Kalbos kodas; Kodas; Pasakotojo kalba; Tarmybė; Tarmė; Veikėjų kalba; Characters speech; Code-switching; Dialect; Dialecticism; Narrator's speech.
ENThe article analyses the dialectism in Alė Rūta’s novel “Trumpa diena” [A Short Day]. The discussed novel contains dialectal data, the amount of which is as vast as in authentic informants’ texts. In the novel, the language of the characters is directly based on the dialect: dialogues, internal monologues, prayers, religious chants and song. The narrator’s language is also abundant with various dialectisms. The analysis has revealed that the author of the novel was referring to Kamajai sub-dialect.