Su sociolektu susiję kalbos etiketo raiškos ypatumai

LTKalbos etiketo raiška paprastai siejama su tautos mentalitetu. Tačiau egzistuoja tik kuriam nors sociolektui būdingos kalbos etiketo formulės. Straipsnyje apžvelgiama su socialektu susijusi prašymų, palinkėjimų bei pasisveikinimų ir atsisveikinimų raiška. Prašymas laikomas viena iš aktyvaus skatinimo rūšių. Įvairiems prašymams reikšti paprastai vartojami direktyvai. Tačiau kai kurių profesijų atstovai vartoja ne direktyvus, bet nominatyvinius pasakymus, kurių vartosena susijusi su atliekamo darbo skuba ir / ar svarba (Skalpelį! Tamponą! Deguonies!); tai pat daugiskaitos pirmąjį asmenį, kuris būdingas aptarnavimo sferoje dirbančių žmonių kalbai (Kaip kirpsimės?). Pasisveikinimo ir atsisveikinimo situacijose šnekos aktas yra nukreiptas tik į ryšius tarp adresanto ir adresato. Kalbos etiketo požiūriu savitų formulių galima išgirsti bendraujant jūreiviams, žvejams, medžiotojams, sportininkams, teatralams. Dažniausiai tai sietina su tam tikrų socialinių grupių ritualais, įsitikinimais, kad veiklos sėkmė priklauso nuo tam tikrų frazių pavartojimo / nepavartojimo. Palinkėjimai gali būti susiję ir su tikimybe, kad įvyks arba kažkas gero, arba kažkas blogo – tai ypač ryšku iš įvairių socialinių grupių kalbos etiketo raiškos. Žvejai vienas kitą palydi palinkėjimu „Nei žvynų, nei uodegos“, o artistai į sceną neretai išleidžiami žodžiais „Kad tau koja nulūžtų“. Galima tik įtarti, kad šie palinkėjimai yra susiję su kažkada įvykusiais konkrečiais nutikimais, o vėliau jų metu pavartota formulė buvo apibendrinta ir imta vartoti visų tos socialinės grupės atstovų.Reikšminiai žodžiai: Atsisveikinimas; Kalbos etiketas; Mentalitetas; Palinkėjimas; Perlokucija; Prašymas; Profesionalizmas; Sociolektas; Andfarewells; Greetings; Greetings andfarewells; Language etiquette; Mentality; Perlocution; Professional language; Request; Social dialect.

ENThe expression of language etiquette is usually associated with the mentality of a nation. However, there exist typical formulations of etiquette, which are characteristic only of certain social dialects. The article deals with the expression of requests, wishes, greetings and farewells related to the social dialect. The expression of request is considered to be one of the types of encouragement. To express various requests, directives are usually used. However, people of some professions do not use directive but nominative sayings, the use of which is usually related to the urgency or importance of the performed activities, e.g. Scalpel! Sponge! Oxygen! (doctor’s phrases in an operating room). There is also another way of expressing a request: instead of second person imperative, first person indicative is used, e.g. (What haircut shall we do?). Greeting and farewells are usually focused on the relationship between the addresser and the addressee. As far as language etiquette is concerned, original forms of expression could be heard in communication among sailors, fishermen, hunters, sportsmen and theatre people. These are usually related to rituals of certain social groups, their beliefs that the success of activities depends on the use or non-use of certain phrases. Wishes could be associated with a probability of something good or something bad might happen. The latter is especially distinct in language etiquette of different social groups. Thus, fishermen usually wish each other “No squamae, no tail”, whereas, artists are usually accompanied to the stage wishing them a broken leg. One can only presume that these wishes are related to certain actual events, the formula used during which was later generalised and used for all representatives of the social group.