1380 ir 1412 m. Vytauto falsifikatų Bresto dvasininkams genezė

LTFalsifikatų paplitimas ir funkcionavimas LDK rašto kultūroje XV–XVI a. yra mažai tyrinėta mūsų šaltiniotyros sritis. Falsifikatų problematika yra labai plati ir įdomi. Falsifikatas nėra bevertis popierius, jo anomalijos kartais gali būti įdomesnės ir vertingesnės už kelių mažareikšmių autentiškų aktų žinias. Šis straipsnis skirtas bent kiek prisidėti prie falsifikatų tyrinėjimo Lietuvoje paspartinimo. Konkreti tyrimo problema sprendžiama platesniame dokumentų falsifikavimo istorijos kontekste. Daroma išvada, kad 1380 ir 1412 m. Vytauto privilegijos Bresto dvasininkams yra XVI a. pradžios kanceliariniai falsifikatai, įteisinti 1501–1502 m. Jų užsakovai buvo Bresto parapinės bažnyčios klebonas Jonas NN ir Augustinų vienuolyno prioras Jonas NN, o parengėjai – LDK kanceliarijos pareigūnai. Pagrindinė priežastis, vertusi Bresto dvasininkus griebtis fundacinių aktų falsifikavimo, buvo praktinis poreikis turėti dokumentus, įrodančius turimų valdų teisėtumą, ir noras padidinti savo pajamas tuo metu, kai po žydų išvarymo iš LDK (1495 m.) Breste susidarė palanki dirva įvairiems neteisėtiems veiksmams. 1380 ir 1412 m, falsifikatuose minimomis neva XIV a. pabaigos – XV a. pradžios realijomis (asmenys, mikrotopografija ir pan.) galima pasikliauti tik tuo atveju, jei jos būtų patvirtintos kitų autentiškų šaltinių. Pagal šiuos falsifikatus nustatyta literatūroje paplitusi ir parapinės bažnyčios, ir Augustinų vienuolyno įsteigimo data yra nepagrįsta ir lieka neaiški. Straipsnio pabaigoje pridėtos analizuojamų dokumentų publikacijos.Reikšminiai žodžiai: 1380 ir 1412 m. privilegijos; Augustinųvienuolynas; Brestas; Dokumentai; Dokumentas; Dvasininkija; Falsifikatas; Kanceliarija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vytautas Didysis, 1350-1430 (Vytautas the Great); Rašto kultūra; Vytautas; Šaltiniotyra; Žydai; Augustine monastery; Brest; Chancellery; Chancery; Clergy; Document; Documents; Falsifications; Forgery; Foundation; Grand Duke Vytautas; Jews; Privileges of 1380 and 1412; Vytautas.

ENThe spread and functioning of falsifications in the written culture of the GDL in the 15th–16th century has attracted little attention of the studies of sources. The theme of falsifications is very wide and interesting. A falsification is not a worthless paper. This phenomenon may sometimes be more interesting and valuable than several minor authentic acts. This article attempts to contribute to the promotion of the research of falsifications in Lithuania. The specific problem of the research is analysed in a wider context of the history of falsifications. The author concludes that Vytautas’ privileges of 1380 and 1412 to the clergy of Brest are falsifications of the beginning of the 16th century. They were ordered by Parson Joan NN of the Brest Church and Prior Joan NN of the Augustine Monastery. The documents were produced by servants of the GDL Chancellery. The main reason why the clergy of Brest had to falsify the foundation acts was the practical need for documents evidencing their rights to property and the desire to increase their income, which could have been influenced by the expulsion of the Jewish community in 1495 from the territory of the GDL, what created fertile soil in Brest for various illegal activities. The realia (persons, microtopography, etc.) mentioned in the falsifications of 1380 and 1412 as if from the end of the 14th century to the beginning of the 15th century can be trusted only if they are confirmed by other authentic sources. The data based on these falsifications for the foundation of the parish church and Augustine monastery, which is widespread in literature, is ungrounded and remains unfair. Publications of the analysed documents are presented at the end of the article.

• Komunikacija / Communication
• Istorija / History