LTStraipsnyje analizuojamas Vlado Braziūno ir Sigito Gedos poezijoje pasirodantis įvairiareikšmis raidės motyvas. Pagal lotyniškąją tradiciją kiekviena raidė turėjo išorinį pavidalą (figūra), pavadinimą (nomen) ir reikšmę (potestas). Poetai gana laisvai varijuoja visais trimis požymiais, todėl termino raidė vartosena eilėraštyje gali nesutapti su šio termino įprasta reikšme. Raidė ir garsas poezijoje griežčiau neskiriami, raidės (grafemos), kaip ir garso, praradimas žmogų gali paversti nebyliu. Kalbos ženklas yra ne simetriškas, o asimetriškas: kiekvieną žyminį gali atitikti keli žymikliai ir atvirkščiai. Kalbos ženklai nėra visiškai nemotyvuoti ir kad jie pirmiausia yra motyvuojami pačios sistemos. Ši idėja lengvai perkeliama į raidyną: įsivaizduojama, kad kiekviena raidė užima savąją nišą ir raidės pasitraukimas iš tos nišos pavojingas ne tiek konkrečiam raidynui, kiek konkrečiai kalbai ar net visam pasauliui. Gedos vaikams skirtame eilėraštyje „Žodžių apsauga“ modeliuojamas sudėtingas alfabeto pasaulis: į abėcėlę žiūrima kaip į darinį, kurio segmentų menkiausi pasikeitimai lemia pasaulio tvarką. Alfabetas kaip teksto konstravimo principas šiuolaikinėje poezijoje panaudojamas, pradedant Artūro Rimbaud sonetu „Balsės“, kurį galima pavadinti kūriniu apie pasaulio sukūrimą. Sigitas Geda, ieškodamas menamo pasaulio ribų, pirmenybę atiduoda riboms, nubrėžtoms tarp „alfos“ ir „omegos“. Kartais raidynas pradeda funkcionuoti išeidamas iš tų ribų, kurias jam tradicija yra numačiusi. Taip atsiranda poeto siūlomos perskaidos galimybė – naujų minimalių ženklų kūrimas.Reikšminiai žodžiai: Alfabetas; Poezija; Tekstas; Alphabet; Poetry; Text.
ENThe article reveals the use of alphabet in the writings of two Lithuanian poets. One of the main features of poetry, which uses interpretation of separate letters and the whole alphabet, is the absence of difference between the sound and the letter in a poem. Alphabet as a text construing principle had been known since the times of the French poet Arthur Rimbaud: in a poem written in French, the world is conceived as letters of the Greek alphabet. Similarly, in the works of the two Lithuanian poets, the system of alphabet reveals itself as the World's alpha and omega. Separate letters, e.g. letter T, can come close to a pictogram. Letters k, I, m, n, which are in the middle of the Lithuanian alphabet, are given most attention. The interpretation of the collocations of letters in poetry leads to the hidden interpretation of morphemes. Letters can be conceived as the basis of the Universe, while their forced destruction implies negative changes of the world. That is why warnings about the necessity to protect letters appear, as there is an undoubted isomorphism between the alphabet and the structure of the world. The loss of important letters is viewed as the catastrophe of the World. [From the publication]