LTStraipsnyje apžvelgiami dviejų iškilių asmenybių - lietuvių išeivių Vytauto Kavolio (1930-1996) ir Juliaus Kaupo (1920-1964) gyvenimo ir kūrybos bruožai. Amžininkų atmintyje šie kūrėjai įstrigę kaip nekonvencionalios, kūrybiškos, tolerantiškos asmenybės, dalyvavę nepriklausomųjų sambūriuose, rašę mokslo, kultūros leidiniuose. Abiem intelektualams rūpėjo išsaugoti lietuviškumą, ugdyti liberaliąją mintį. Straipsnio tikslas - atskleisti, kokios individualizmo idėjos reiškiamos Kaupo kūriniuose, ieškoti sąlyčio taškų su "individualizmo teoretiko" Kavolio skelbtomis nuostatomis. Kaupas pasirinktas kaip artimos liberalios kultūrinės aplinkos, bet skirtingos, žemininkų, kartos atstovas. Kavolio ir Kaupo individualistinės nuostatos formavosi XX a. vidurio liberalizmo, egzistencializmo, praradimo-išlikimo situacijos, mokslo ir moderniojo meno, pasaulinės kultūros kontekste. Asmenybių savitumas, skirtingas amžius emigruojant iš Lietuvos, autentiški žemininko Kaupo ir nužemintojo Kavolio išgyvenimai lėmė savitą pasaulėjautą bei kūrybą. Sociologo, kultūrologo ir rašytojo tikslai panašūs, bet skirtingos priemonės. Kavolis pasaulinės ir nacionalinės kultūros tekstų analize ir sinteze atvėrė egzilio pasaulėjautą, egzistencinę būtinybę būti "čia ir dabar", kurti ir burtis į nepriklausomųjų sambūrius. Kaupas grožine kūryba rekonstravo XX a. vidurio universalius išeivio išgyvenimus: norą ieškoti nesugrąžinamos praeities, gimtinės, harmonijos ilgesį (pasakose), diagnozavo inertišką nepriklausomybės laikų lietuvio sąmonės būseną, moralinę vegetaciją, individo ir visuomenės konfliktą (novelėse).Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Individualizmas.
ENThe article reveals the ideas of individualism reflected in the fictional oeuvre and articles of a Lithuanian exile writer Julius Kaupas (1920-1964) and searches for the contact points with the attitudes declared by an "ideologue of individualism", sociologist and culturologist Vytautas Kavolis (1930-1996). Kaupas was chosen as the representative of generation contiguous with the liberal cultural environment but different at the same time, i.e. "Žemininkai". The individualistic attitudes of Kavolis and Kaupas as of the majority of intellectuals in exile formed in light of liberalism, existentialism, loss survival situation, scientific achievements and modern art as well as the global culture of the middle of the XXth century. The distinction of personalities, different ages during the emigration from Lithuania and an Vytautas Kavolis conditioned their individual worldview and oeuvre. By the synthesis and analysis of global and national culture texts Kavolis has opened the door to the exile's worldview, his existential needs to be "here and now", to create and to join independent assemblies. Kaupas with his fictional oeuvre has reconstructed the universal experiences of the exile of the middle XXth century, i.e. his desire to look for the irretrievable past, homeland and longing for harmony (a fairy-tales book Daktaras Kripštukas pragare, 1948, Freiburg); also he has diagnosed the passive state, the moral vegetation of Lithuanian mind during the years of Independence and the conflict between an individual and the public (a volume of novels Saulėgrąžos mėnulio šviesoj). [From the publication]