Kalbos etiketo situacijų vertinimas baltų ir slavų patarlėse

LTStraipsnyje aiškinamasi, į kokias kalbos etiketo situacijas kreipiamas dėmesys baltų (lietuvių bei latvių) ir slavų (rusų, baltarusių, lenkų) patarlėse, kaip šios situacijos vertinamos ir kokius adresato ir adresanto santykius jos atskleidžia. Patarlėse išryškėja keturios bendros kalbos etiketo normas apibrėžiančios temos: gebėjimas parinkti tinkamą pasisveikinimo žodį; požiūris į padėką; prašymo situacijos vertinimas; požiūris į keiksmo vartojimą. Daugumoje patarlių į pasisveikinimo žodžius žvelgiama kaip į lemiančius viso pokalbio sėkmę. Dažniausiai pasisveikinimo situacija lyginama su atsisveikinimu (lietuvių, latvių, rusų patarlės). Lenkų patarlės pasisveikinimo žodžius lygina su padėka, į pasisveikinimą žvelgiama kaip į gero palinkėjimą. Tik lietuvių kultūroje užfiksuota patarlių, kuriomis pašiepiamas nesisveikinantis žmogus. Dauguma tautų patarlėmis akcentuoja, kad vien padėkos žodžiais atsidėkoti negalima. Tik rusų patarlėmis padėka vertinimą kaip svarbi, pagarbos verta situacija. Lietuviai turi patarlių, kuriomis vertinamas lauktų padėkos žodžių nepasakęs žmogus. Prašymo situacijos vertinimas rastas tik lietuvių ir rusų patarlių rinkiniuose; prašymas lyginamas su davimu, pabrėžiant, kad prašantysis yra priklausomas nuo pašnekovo valios. Visos požiūrį į keiksmo vartojimą atspindinčios patarlės pabrėžia, kad ir gerus, ir blogus žodžius pasako tas pats žmogus. Rasta tik lietuviškų patarlių, kuriose esama konkretesnio požiūrio į keiksmo situaciją. Kartais patarlės keiksmą pateisina kaip supykusio žmogaus veiksmą, tačiau keiksmų vartojimas be priežasties yra smerktinas.Reikšminiai žodžiai: Kalbos aktas; Konatyvinė funkcija; Mentalitetas; Metakalba; Metakalbinė funkcija; Patarlė; Poetinė funkcija; Šnekos aktas; Mentality; Meta-linguistic function; Metalinguistics; Poetic function; Proverb; Speech act; Speech act, proverb, poetic function.

ENThe article analyses the situations of linguistic etiquette Baltic (Lithuanian and Latvian) and Slavic (Russian, Belarusian, Polish) proverbs focus on, the way these situations are evaluated and the relations between the addresser and the addressee they reveal. The analysed proverbs demonstrate four common themes defining the norms of linguistic etiquette: the ability to choose an appropriate word for greeting; attitudes towards thanks; evaluation of the situation of request; attitudes towards swearing. In most proverbs, words of greeting are considered as the ones that determine the success of the whole conversation. Most often greetings are compared to farewells (in Lithuanian, Latvian, and Russian proverbs). Polish proverbs compare the words of greeting with thanks; they are viewed as wishing well to the interlocutor. Only in Lithuanian there are proverbs mocking at a person who does not say greetings. Most nations emphasize the fact that words of thanking by themselves are not enough. Only in Russian proverbs thanking is viewed as an important, respectful situation. Lithuanians have proverbs assessing a person who fails to pronounce words of thanking when expected. The evaluation of the situation of request is found only in Lithuanian and Russian collections of proverbs. Request is compared with giving, emphasising that the suitor is dependent on the will of the interlocutor. All proverbs reflecting attitudes towards swearing emphasise that both good and bad words are said by the same person. Only Lithuanians seem to have proverbs with a more specific attitude expressed towards swearing situation. Sometimes proverbs excuse swearing as an action of an angry person; however, the use of swear words without a good reason is blameworthy.