Mokslinio stiliaus bendrojo ir individualiojo komponento santykis

LTStraipsnyje siekiama nustatyti bendrojo ir individualiojo komponentų santykį mokslinio stiliaus tekstuose. Tiriami mokslinio stiliaus tekstų sakiniai ir jų ryšiai. Stilistinės analizės vienetas yra baigtinis sakinys. Jis papildytas dviem kitais – elementariuoju sakiniu (vientisinis sakinys ir sintaksiškai nesavarankiški sudėtinio sakinio dėmenys) ir dviejų gretimų teksto sakinių ryšio priemonėmis. Analizės vienetai vertinami pagal penkias parametrų grupes: kalbos dalių pasiskirstymas sakinyje; elementariojo sakinio parametrai; vientisinį sakinį išplečiančios konstrukcijos; sudėtinių sakinių semantiniai tipai; savarankiškų (baigtinių) sakinių siejimo priemonės ir būdai. Daroma prielaida, kad mokslinio stiliaus tekstų stilių gali lemti polinkis vartoti tokias sintaksines struktūras, kurios gali būti siejamos su autorių kuriamu moksliniu pasaulėvaizdžiu. Jis gali būti suvokiamas kaip diskretinis ar pagrįstas hierarchiniais ryšiais ir priklausyti nuo autoriaus mąstymo ypatumų, apie kuriuos kalbama apibūdinant individualųjį stilių. Hipotezė buvo patikrinta faktorių analizės metodą taikant visiems nagrinėtiems parametrams. Išskirtas faktorius, statistiškai reikšmingai koreliuojantis su baigtinio sakinio ilgiu, įvardžių, jungtukų dažniu, leksinėmis ryšio priemonėmis, vyraujančiu kontaktiniu ryšiu tarp sakinių. Antrasis faktorius susijęs su elementariojo sakinio ilgiu ir neigiamai koreliuoja su sudėtinių sakinių dažniu. Faktorių analizės rezultatai iš esmės sutampa su klasterių analizės išvadomis, atskleidžia mokslinio stiliaus individualybės ir bendrybės santykio tendencijas.Reikšminiai žodžiai: Analizė; Faktorių analizė; Individualumas; Klasterių analizė; Mokslinis stilius; Mokslinis stilius, individualumas, faktorių analizė, klasterių; Stilistika; Cluster analysis; Factor analysis; Individuality; Scientific language style; Scientific language style, individuality, factor analysis, cluster analysis; Stylistics.

ENThe author of the article seeks to establish the relation of the common and individual components in texts belonging to the scientific style. Sentences from scientific texts and types thereof are analysed in the article. A finite sentence is a unit of the stylistic analysis. It is complimented with two other sentences – an elementary sentence (simple sentence and syntactically dependent elements of a composite sentence) and means of relations between two adjacent sentences of the text. The units of the analysis are evaluated according to five groups of parameters: the distribution of parts of speech in the sentence; types of elementary sentences; expansion of simple sentences; semantic types of composite sentences; independent sentence interrelations. The author assumes that the scientific style of texts may be determined by such syntactic structures, which are related to the individuality of the authors. It can be perceived as a discrete or based on hierarchical relations and depend on the peculiarities of the author’s way of thinking. The hypothesis was verified by applying the method of factor analysis to all the analysed parameters. The factor statically correlating with the length of the independent sentence, the frequency of the pronouns and conjunctions and the lexical means of the sentence was distinguished. The second factor is related to the length of the elementary sentence and it negatively correlates with the frequency of composite sentences. The results of the factor analysis coincide with the conclusions of the cluster analysis; reveal the tendencies in the relations of the individuality and the generality of the scientific style.