Radvilų Biržų kunigaikštystės visuomenė ir jos komunikacija 1589-1655 m. : disertacija

LTŠiame tyrime atsigręžiama į komunikacijos istoriją, nagrinėjant šią istorinę problemą socialinių struktūrų ir socialinių institucijų kontekste. Chronologinė darbo pretenzija liečia XVI - XVII amžių laikotarpį, regioninė - Radvilų Biržų kunigaikštystę (toliau – BK), sociostruktūrinė – tos kunigaikštystės visuomenę. Darbo tema – XVI - XVII a. Radvilų Biržų kunigaikštystės visuomenė, temos problema – šios visuomenės struktūra ir ją palaikanti socialinė komunikacija. Siekta išsiaiškinti kokių ryšių saistoma buvo minėta lokalinė visuomenė, kaip tie ryšiai susidarydavo, kaip BK atveju reiškėsi bendrieji visai LDK būdingi socialiniai ryšiai, o kaip veikė saviti, tik šiai valdai būdingi kontaktai, kokius socialinius darinius be luominių kūrė tie kontaktai. Mėginta nustatyti, kiek galėjo siekti ir siekė BK gyventojų ryšių horizontai Biržų valdos, LDK ir tarptautiniu lygmeniu. Tyrimu siekta išsiaiškinti kaip veikė to meto visuomenės ryšių traukos centrai (dvaras, bažnyčia, pilis, miestas ir kt.). Pagrindinės probleminės tyrime naudojamos sąvokos yra komunikacija ir lokalinė visuomenė. Pasirinktas tirti 1589-1655 m. laikotarpis žymi nuoseklią Biržų miesto ir visos valdos raidą nuo įsitvirtinimo iki smukimo pradžios. Tai dinamiškiausias Biržų pilies egzistencijos laikotarpis. Darbo tikslas - BK visuomenės komunikacijos, vykusios betarpiško institucinio ir socialinio bendravimo erdvėje, analizė.Remiantis išlikusiais šaltiniais siekta rekonstruoti BK visuomenės struktūrą ir ją palaikiusius socialinius ryšius. Komunikacija čia pasirinkta nagrinėti kaip vietinis procesų, vykusių BK, reiškinys. Darbe mėginta išsiaiškinti, kiek įmanoma nustatyti tam tikrą BK visuomenės komunikacinį kodą, t. y. visumą taisyklių ir mechanizmų, kuri yra šiai lokalinei visuomenei standartizuota ir dėl to leidžia jos socialinėms grupėms kartu gyvuoti ir adekvačiai prisitaikyti viena prie kitos. Šaltiniai neleidžia atskleisti viso socialinės komunikacijos turinio ir prasmių, bet leidžia rekonstruoti jos formas ir struktūrą. Koncepcine prasme darbas aktualus kaip istorinės regionalistikos bandymas, orientuotas į visos visuomenės, nors ir lokalinės, pažinimą. Iki šiol jokia XVI - XVII a. vidurio LDK lokalinė dvaro valdos bendrija nebuvo tapusi atskiro tyrimo objektu. Pabrėžtina, jog nagrinėjama pakankamai ankstyva, sunkiai šaltiniuose apčiuopiama, socialiai ir etnokonfesiškai heterogeniška mikrovisuomenė. Metodologinio individualizmo šiame darbe, taikant mikroistorinį metodą, uždavinys ir yra skatinti ateityje iš panašių lokalinių visuomenių tyrimų gausos išaiškinti socialinės visumos sandaros ir funkcionavimo taisykles. Naujas tyrimo aspektas darbe – atskirų istorinio pažinimo sričių (socialinės, karo, religijos, ūkio, kultūros) sintezės bandymas. Disertacijoje atliktas tyrimas gali prisidėti prie istorinės regionalizacijos kriterijų paieškų.Darbas naujas nagrinėjamos problematikos (komunikacijos tyrimas) aspektu. Dėmesys tarpgrupiniams ryšiams, socialinėms tų grupių kasdienybės pratikoms nėra dažnas istoriografijoje. Ryšių tyrimas įgalina labiau atskleisti ankstyvųjų naujųjų amžių visuomenės savitumą, laikmečio kontekstą ir taip praplėsti supratimą apie XVI - XVII a. visuomenę. Darbo rezultatai reprezentatyviai bus naudingi socialine komunikacija užsiimantiems tyrinėtojams kaip komunikacijos istorijos pavyzdys, skatinantis tirti kitų lokalinių visuomenių ryšių sistemas. Pabrėžtinas faktografinis darbo naujumas, atsispindintis naujų duomenų įvedimu į mokslo apyvartą. Darbe pirmą kartą naudojami gausūs archyviniai šaltiniai turėtų papildyti Radvilianos istoriografinį lobyną ir gali paskatinti kitų laikotarpių tyrimus bei sukurti prielaidas visos BK istorijos (1547 - 1811 m.) parašymui ateityje. Naujų duomenų panaudojimo prasme darbas gali būti vertingas ir įdomus karo, bažnyčios, ūkio, visuomenės istorijos tyrinėtojams. Aktualu ir tai, jog darbas prisideda prie istorinių „mitų“ bei netikslumų korekcijų, nes gautos išvados ne visuomet patvirtina apibūdintas LDK istorijos tendencijas, fiksuotas akademinėse sintezėse bei istoriografijoje.

ENThis study turns back to the communication history, examining this historical problem in a context of social structures and social institutions. Timelines of the work deals with the period of the 16th – 17th c., regional one concerns about Radziwilli Biržai Duchy (hereinafter referred to as BD), and socio-cultural relates to the community of this Duchy. The subject of thesis is the community Radziwilli Biržai Duchy of the 16th -17th c., the problem thesis is the structure of community and its supportive social communication. The author aimed to find out what links bounded the local community, how these links formed, how common social links characteristic to all the GDL manifested, what was the action of specific local contacts characteristic to this region only, and what social structures, beyond social classes, were formed. In addition, the author attempted to determine the scope of the contact of BD citizens on BD, the GDL, and the international level. The study also aimed to disclose the action of then public attraction centres (a manor house, church, castle, city, etc.). The main problem terms used in the study are communication and local community. Chosen period, 1589-1655, marks consistent development of Biržai city and the entire region from the establishment in the beginning of collapse. This is the most dynamic period of existence of Biržai castle. The objective of the study is the analysis of social communication in BD held in immediate institutional and social communication space.

• 1769 m. įvykiai Šiaulių ekonomijoje: maištas ar sukilimas? Istoriografinių tradicijų sankirtos / Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Istorija. 2012, Nr. 85, p. 49-62.
• Archaeoichthyological and historical data on fish consumption in Vilnius lower castle during the 14th - 17th centuries / Giedrė Piličiauskienė, Povilas Blaževičius. Estonian journal of archaeology 2019, vol. 23, iss. 1, p. 39-55.
• Bandymai atstatyti Radvilų rūmus Vilniuje po maskvėnų okupacijos / Lina Balaišytė. Menotyra. 2010, t. 17, Nr. 4, p. 333-350.
• Iš miestietiškos kilmės LDK bajorijos istorijos : Vilniaus suolininkas Reinholdas Wittmacheris-Palmstruchas (1612-1670) ir jo švediška nobilitacija / Aivas Ragauskas. Istorija. 2013, Nr. 91, p. 18-30.
• Karaimai 1764-1765 m. visuotiniame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų surašyme : šaltiniai ir jų tyrimo galimybės / Dovilė Troskovaitė. Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos / sudarytojai Olga Mastianica, Virgilijus Pugačiauskas, Vilma Žaltauskaitė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. P. 80-95.
• Vietos bendruomenės ir valdžios komunikacijos problemos XVII a. antrojoje pusėje (pagal Šiaulių ekonomijos pavyzdį) / Rita Regina Trimonienė. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2019, t. 39, p. 195-218.
• XVIII a. dvaro tapytojų laiškai: apie dailininko savimonę ir statusą / Lina Balaišytė. Senoji Lietuvos literatūra. 2014, 37 p. 257-275.
• XVI-XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos užsienio prekybos struktūra bei mastas: Lenkijos atvejis / Darius Žiemelis. Lituanistica. 2011, Nr. 1, p. 1-25. 2011, Nr. 4, p. 365-385.