LTStraipsnyje pristatomas tyrimas, kuriame nagrinėjamas skirtingose valstybėse (Lietuvoje ir Suomijoje) gyvenančių studentų, būsimųjų muzikos mokytojų, požiūris į muzikos mokytojo profesiją. Tyrime dalyvavo 160 lietuvių studentų, studijuojančių muzikos bakalauro studijose (102 moterys ir 58 vyrai), ir 81 muzikos specialybės studentas iš Suomijos universitetų (62 moterys ir 19 vyrų). Tiriamųjų amžiaus vidurkis - 24 metai. Tyrimas vykdytas keturiose Lietuvos ir Suomijos aukštojo mokslo institucijose. Tyrimo dalyviai užpildė klausimyną, kuriuo remiantis buvo suskirstyti į tris grupes kaip turintys pozityvų, realistinį ar negatyvų požiūrį į mokytojo profesiją. Gautų duomenų analizė atskleidė, kad būsimieji muzikos mokytojai Lietuvoje ir Suomijoje turi skirtingą požiūrį į mokytojo profesiją. Suomijos universitetuose studijuojantys jaunuoliai pasižymi labiau teigiamu požiūriu į mokytojo profesiją, tuo tarpu Lietuvos studentams būdingas neigiamas požiūris. Lietuvės ir suomės studentės pasižymi labiau teigiamu požiūriu į mokytojo profesiją, o dauguma lietuvių studentų vyrų daugiau neigiamai žiūri į mokytojo profesiją. Kaip pagrindinį muzikos mokytojo profesijos pasirinkimo motyvą ir Lietuvos, ir Suomijos studentai nurodė „meilę muzikai“. Tarp lietuvių studentų vienas iš pagrindinių muzikos mokytojo profesijos pasirinkimo motyvų buvo ir noras įgyti aukštojo išsilavinimo diplomą. Tyrimo rezultatai patvirtina, kad būtina gerinti muzikos pedagogų rengimo programas.Reikšminiai žodžiai: Mokytojo profesija; Motyvacija; Muzikos mokytojas; Muzikos mokytojų rengimas; Požiūris; Studentas; Attitudes; Motivation; Music teacher training; Music teachers' profession; Music teaher; Student.
ENThe paper presents the survey which analyses the attitude of students of music education from different states (Lithuania and Finland) towards the profession of a music teacher. The survey included 160 Lithuanian bachelor students of music (102 females and 58 males) and 81 Finnish students of music (62 females and 19 males). The age mean of the sample was 24 years. The survey was conducted in four Lithuanian and Finnish higher education institutions. Survey participants completed the questionnaire, which subsequently grouped them in three groups: with a positive, realistic and negative attitude towards the teacher’s profession. The analysis of the findings revealed that the future teachers of music in Lithuania and Finland have different attitudes towards the teacher’s profession. Students from Finnish universities more positively view the teacher’s profession, whereas a negative attitude is more typical of Lithuanian students. Lithuanian and Finnish female students have a more positive attitude, whereas the majority of Lithuanian male students more negatively view the teacher’s profession. Both Lithuanian and Finnish students indicated “love for music” as the key motive for choosing the profession of a music teacher. Lithuanian students also mentioned the aim to get a higher education diploma. Survey results confirm that it is necessary to improve the programmes for the training of music teachers.