Benediktinų Dailės Paveldas Pivašiūnų Bažnyčioje
LTDarbas skirtas benediktinų dailės paveldui Pivašiūnų bažnyčioje. Autorė išskiria kelias benediktinų Pivašiūnuose sukurtas arba jų valdymo metu susidariusias maldingumo ir menines tradicijas. Svarbiausia iš jų ji laiko dar bažnyčios fundatoriaus valia pradėtą Švč. Mergelės ypatingo gerbimo tradiciją, labiausiai išreikštą Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos kulto sukūrimu ir plėtojimu. Kaip antrą ryškią tradiciją autorė pažymi benediktinų vienuolijos patriarcho šv. Benedikto ir kitų šio ordino šventųjų pagerbimą atlaidais, altoriais ir atvaizdais. Prie šios tradicijos ji šlieja ir ir kontitulinio bažnyčios šventojo šv. Jono Krikštytojo pagerbimą, jo altorių ir atvaizdų atnaujinimą. Aptardama menines tradicijas, autorė teigia, kad Pivašiūnų dailės paveldas ir benediktiniškosios jo tradicijos tarsi skyla į dvi skirtingas menines epochas apibrėžiančius periodus.Baroko laikotarpį, autorės nuomone, reprezentuoja nelabai daug kūrinių, tačiau beveik visi jie yra gero meninio lygio, dalis jau patekę į chrestomatinius Lietuvos dailės istorijos veikalus. Antrasis periodas – klasicizmo laikotarpis, pereinamojo stiliaus kūriniais pradėtas dar senosios bažnyčios egzistavimo laikotarpiu – raiškiai išsiskleidė pastačius naują savito plano bažnyčią. Jos altoriai, daugelis dailės kūrinių yra susiję su pagrindine Vilniaus šventove – katedra – ir Vilniuje dirbusiais iškiliais ir ne tokiais žinomais kūrėjais. Autorė mano, kad. Pivašiūnų bažnyčios klasicizmo laikotarpio dailės objektai skatina ieškoti naujų duomenų ir tikslinti tiek jų pačių istoriją, tiek jų kūrėjų biografijas.Reikšminiai žodžiai: Altoriai; Bažnyčios; Benediktinai; Dailė; Dailė, religinė; Dailė, sakralinė; Dailės paveldas; Interjeras; Istorija; Menas; Menas, religinis; Ordinai, religiniai; Paveikslai; Paveldas, religinis; Pivašiūnai; Pivašiūnų bažnyčia; Sakralinė architektūra; Sakralinė dailė; Sakralinė skulptūra; Skulptūros, religinės; Vienuoliai benidiktinai; Vienuolijos; Altares; Art; Benedictines; Black monks; Churches; Convents; Fine art heritage; Heritagy, religious; History; Institution, religious; Interior; Lithuania; Pictures; Pivašiūnai; Pivašiūnai church; Religious Art; Sacral architecture; Sacral fine art; Sacral sculptures; Sculpture.
ENThis work is devoted to the Benedictines’ artistic heritage at Pivašiūnai Church. The author singles out several pious and artistic traditions which were created by the Benedictines in Pivašiūnai, or which formed during their years there. She considers the most important of them to be the tradition of adoration of the Blessed Virgin Mary that was begun at the will of the founder of the church and which is most expressed by the creation and proliferation of the Pivašiūnai Blessed Virgin Mary cult. The author notes the homage to St Benedict, the patriarch of the Benedictine monastery, and other saints of this order by way of feasts, altars and portrayals, as a second distinct tradition. She also attributes the homage to St John the Baptist, whom the church was also named after, and the renovation of his altars and images, to this tradition. In discussing artistic traditions, the author argues that it is as if the Pivašiūnai art heritage and its Benedictine traditions split into two periods that define different artistic eras. She feels that relatively few pieces represent the Baroque era, but all of them are of a high artistic standard, with some already included in chrestomathic works on Lithuanian art history. The second period - Classicism, which was begun with transitional style works when the old church still existed - flourished once the new, distinctively designed church was built. Its altars and many of the works of art are related to Vilnius’ main sanctum - the cathedral - and both prominent and less famous artists who worked in Vilnius. The author believes that the art from the Classicism period at Pivašiūnai Church prompts the search for new data and the clarification of the history of the pieces themselves as well as the biographies of their creators.
- Dievo Motinos rožė: Trakų stebuklingojo paveikslo ikonografijos kontekstai / Tojana Račiūnaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2018, t. 90, p. 115-146.
- Stebuklingasis Dievo Motinos atvaizdas ir "graikiškos" tapybos tradicija Trakų parapinėje bažnyčioje / Giedrė Mickūnaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2013, t. 69, p. 47-64.
