Benediktiniškoji ikonografija Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje

LTStraipsnyje nagrinėjama benediktiniškoji ikonografija Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje. Autorė teigia, kad benediktinės Vilniuje įsikūrė 1620 metais, 1650 metais iškilo bažnyčia, kuri po gaisro 1743 metais buvo rekonstruota, jos interjeras po rekonstrukcijos išlikęs beveik toks pat iki mūsų dienų. Pažymima, kad Šv. Kotrynos bažnyčios interjeras ne tik atliko puošybinę funkciją, bet ir buvo savarankiškas reikšmės nešėjas, vizualinis tekstas. Kūrinio amžininkai tokį tekstą skaitė ir užkoduotas reikšmes skleidė pasitelkdami savo kultūrinę patirtį. Dešifruodama ir rekonstruodama Baroko epochos prasminius kodus, autorė naudojasi ikonografiniais žodynais, benediktinų ordino Regula ir ordino šventųjų gyvenimų aprašymais, taip pat įvairia religinio turinio literatūra, funkcionavusia XVIII amžiaus Vilniaus benediktinių kasdieninėje aplinkoje. Daroma išvada, kad Šv. Kotrynos bažnyčios altorių programos pamatas – benediktiniškasis dvasingumas. Pasirinkti šventieji traktuojami ne tik kaip asmenys, ypač nusipelnę benediktinų ordinui ir jo plėtrai, bet ir kaip tobuli etalonai, įkūnijantys konkrečias idėjas. Programoje susipina viena kitą papildančios prasmės: akcentuojamos evangelinės dorybės, amžinųjų įžadų davimo simbolika, potridentinės Kulmo reformos suformuotos benediktinių gyvenimo gairės, t. y. pastangos suvokti ir tvirtinti savo pašaukimą, dvasiškai ir intelektualiai tobulėti, todėl Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčios altorių ikonografinę programą galima laikyti Baroko epochos benediktinių gyvenimo siekių ir idealų atspindžiu.Reikšminiai žodžiai: Barokas; Benediktiniškoji ikonografija; Benediktinių ordinas; Ikonografija; Interjeras; Jonas Kristupas Glaubicas; Karolis Andžejovskis; Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia; Vilnius; XVII-XVIII a. LDK architektūra; Šv. Kotrynos bažnyčia; 17th-18th architecture of Grand Duke of Lithuania; Baroque; Benedictine iconography; Benedictine order; Iconographic program; Interior; Johann Christoper Glaubitz; Karol Andrzejowski; St. Catherine church; St. Catherine's Church in Vilnius; Vilnius.

ENThe interior of St. Catherines Church in Vilnius - which is basically the same we have today - was designed in the mid 18th century. Along with its decorative function, the interior also served as an autonomous bearer of meaning or, in other words, a visual text, which was read and interpreted by contemporaries applying their cultural experience. The iconographie program of the altarpieces is thoughtfully developed. Historical facts suggest that the iconographie work was probably done by Karol Andrzejowski, a confessor to Benedictine nuns in Vilnius, who arrived here in the middle of the 18th century from the Benedictine Abbey of Lubin in Poland. The base for the iconographie program of the altars at St. Catherines church is formed by Benedictine spirituality. The saints depicted in altar paintings and sculptures are treated not only as persons of particular merit and importance to the Benedictine order and its development, but are also perceived as models of perfection embodying certain ideas. The program conveys intertwining meanings that supplement each other: emphasis is laid on evangelical counsels, the symbolism of making solemn vows, and the guidelines for the life of Benedictine nuns formed by the post-Trent reform of Culm, i.e. better awareness of and commitment to their mission and efforts towards spiritual and intellectual development. The iconographie program of the altarpieces at St. Catherines Church in Vilnius is a reflection of the consecrated life and ideals of Benedictine nuns of the Baroque period. [text from author]

• Teologija / Theology
• Menotyra / Arts