Knygų ženklai ir ego-dokumentai senosios Lietuvos benediktinių vienuolynų bibliotekose

LTVienuoliškasis kultūros paveldas, jo inventorinimas, dokumentavimas, socialinė sklaida tampa svarbiomis mokslo tiriamojo darbo kryptimis ir grandimis, jungiančiomis tokias aktualias dabarties temas kaip tapatumas, atminties komunikavimas, skaitmeninimas. Moterų vienuolynai, benediktinių bibliotekos ir knygų rinkiniai šių tyrinėjimų kontekste nėra išimtis. Šiame straipsnyje, remiantis LNB saugomu Vilniaus benediktinių rinkiniu (nuo 1998 m. iki 2003 m. iš minėtos bažnyčios LNB gavo 2 160 egzempliorių (1 270 pavadinimų) knygų ir periodikos) ir istoriografija, nagrinėjami knygų ženklai. Siekiama juos klasifikuoti ir nustatyti vadinamųjų ego-dokumentų vietą ženklų hierarchijoje, išryškinti du problemos aspektus: 1) benediktinių rankraštinį ir spaudos paveldą, jo inventorinimą ir aktualizaciją; 2) skaitymą kaip rašytinės komunikacijos tęsinį ir sąlygą benediktinių vienuolijoje. Šiame tyrimų kontekste ypač svarbu nustatyti benediktinių knygos kultūros ypatumus, atsiskleidžiančius tiek rašytinės kultūros, tiek ir vienuolijų raidos kontekste. Knygų ženklai klasifikuojami dažniausiai akcentuojant nuosavybę ir kilmę (provenienciją). Tačiau svarbūs ir kasdienio bendravimo su knyga dalykai, atsispindintys marginalijose, paratekstuose, rankraštiniuose ego-dokumentuose. Turint omeny griežtas Šv. Benedikto regulos nuostatas dėl bet kokios nuosavybės, tiek pirmieji, tiek antrieji (knygų ženklai) laikytini retais ir išimtiniais, o knygų savininkių vienuolių identifikavimas svarbus ne tik knygotyros, bet ir kultūros antropologijos, sociotopografijos požiūriais.Reikšminiai žodžiai: Benediktinių vienuolija; Benediktinės; Bibliotekos; Ego-dokumentai; Knygos; Knygos kultūra; Knygų ženklai; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; Vienuolynai; Įrašai; Benedictine Convents; Benedictines; Book culture; Bookplates; Books; Convents; Ego-documents; Libraries; Martynas Mažvydas National Library of Lithuania; Records.

ENThe article deals with the development of the libraries of old Benedictine convents in Lithuania, the replenishment and book migrations, and provenance signs; it is based on the collection of books of Vilnius Benedictines in the Martynas Mažvydas National Library of Lithuania. The reading in the community of Benedictine nuns is analysed emphasising the importance of spiritual exercises for the reading practices, as well as links between reading and writing. It has been established that, along with inscriptions, attesting the provenance of the book in the sense of ownership, gift inscriptions and marginalia, indicating the reading practices, the nuns used to put in pious images, bookmarks, and handwritten texts reflecting and encouraging extraordinary piousness ("Reflections"," Devout Thoughts","Spiritual Exercises"). Most of them can be attributed to the category of ego-documents (French ėcrits personnels), vvhich have some traits of autobiographic narratives (e.g. the biographical entry of Casimira Chiliriska). It is concluded that these reflections, thoughts, notes, authorized little biographical entries, that were proliferating in the convents and monasteries, could be analysed more extensively, applying present-day approach. The aspects of personai documentation, (memoirs, dated notes, observations, experiences, autobiographic stories, letters, authorized book graffiti), of its sočiai dispersion and of the relation with official writings, are especially important in the context of interdisciplinary research. Especially as the spread of such writings, not just among the elite, but among ordinary people as well, is drawing ever more attention from European scholars, research of historical sources and ego-documents, above all in connection with family history, are being presented in the Internet data bases. [From the publication]