Między regułą zakonną a rzeczywistością . : życie codzienne kamedułów i kartuzów w Wielkim Księstwie Litewskim w XVII i XVIII w.
LTKasdienio gyvenimo ir jo apraiškų tyrinėjimas yra tapęs įprasta istorinių tyrimų problematikos dalimi. Kelių istorikų kartų įdirbis ir patirtis šioje srityje leidžia teoriškai reflektuoti tokio pobūdžio tyrimų rezultatus ir eventualiai koreguoti iki šiol taikytus tyrimų metodus. Daugiausia sunkumų istorikai patiria adekvačiai aprašydami ir interpretuodami įvykius, kurie yra visiškai priešingi kasdieniškumui. [...] Kelią lotyniškosios vienuolystės sklaidai LDK atvėrė tik Jogailos krikštas ir laipsniška Aukštaitijos bei Žemaitijos christianizacija XIV-XV a. sandūroje. XVII amžiuje buvo įsteigti du kamaldulių eremai (Pažaislyje ir Vygriuose) ir vienas kartūzų eremas (Beriozoje) – toliausiai rytuose esantys šių ordinų namai. Kamaldulių ir kartūzų vienuolinės bendruomenės buvo nedidelės ir – dėl vienuolinės regulos ir konstitucijų nuostatų – aplinkiniams gyventojams darė ribotą įtaką. Nepaisant to, jos ilgam įsirašė į kultūrinį-istorinį tų vietų kraštovaizdį. XVIII a. pab. – XIX a. pr. liudijimai apie kasdienį gyvenimą kamaldulių ir kartūzų eremuose, atrodo, patvirtina tezę, kad čia praktikuotas gyvenimo būdas gerokai skyrėsi nuo konkretaus ordino dvasios ir vienuolijoje priimtų teisinių normų bei papročių. Viena vertus, tai lėmė kryptinga Rusijos valdžios politika, apribojusi galimybę kontaktuoti su vienuolijos vyresnybe už imperijos ribų. Kita vertus, reikšmės turėjo ir bendra Bažnyčios krizė Apšvietos epochoje ir Napoleono karų laikotarpiu. Nuslopinus 1831 m. sukilimą ir likviduojant vienuolynus 1831–1832 m. kamaldulių ir kartūze eremai buvo uždaryti ir iš dalies sunaikinti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltarusija (Belarus); Kamalduliai; Kartūzai; Kasdienis gyvenimas; Katalikų vienuolijos; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos istorija; Vienuolynas; Camalduli monastery; Carthusian monatery; Catholics monasteries; Every day life; History of Byelorussia; History of Lithuania; Monastery; The Grand Duchy of Lithuania.
ENThe exploration of everyday life and its manifestations has become a common part of historical research issues. The contribution and experience in this field of several generations of historians allow a theoretical reflection of results of such research and an eventual modification of applicable research methods. Historians mainly encounter difficulties in adequately describing and interpreting events that are completely opposite to everyday life. Only baptism of Jogaila and a gradual christianisation of Aukštaitija and Samogitia in the late 14th century and the early 15th century opened the door to the dissemination of Latin monkhood in the Grand Duchy of Lithuania. Two Camaldolese monasteries (in Pažaislis and Vygriai) and one Carthusian monastery (in Byaroza) were established in the 17th century. They were the houses of these orders located farthest in the East. Camaldolese and Carthusian monastic communities were small and had a limited impact on local population due to monastic rules and constitutional regulations. Nevertheless, they remained in a cultural and historical landscape of those places for a long time. Testimonies about everyday life in Camaldolese and Carthusian monasteries, which were given in the late 18th century and the early 19th century, seem to confirm a thesis that a lifestyle led here differed sharply from the spirit of a particular order and from legal norms and customs in the monkhood. On the one hand, this was caused by a purposeful politics of Russian authorities which reduced a possibility for contacting the monkhood authorities outside the empire. On the other hand, a general Church Crisis during the Age of Enlightenment and the Napoleonic Wars also had a relevant impact. After an uprising was crushed in 1831 and when monasteries were being liquidated in 1831–1832, Camaldolese and Carthusian monasteries were closed and partly destroyed.
