Auka ir aukuras : žodžių kilmė bei semantinė motyvacija

LTBene pirmasis lietuvių žodį auka 1909 m. mėgino etimologizuoti žymus latvių kalbininkas Janis Endzelynas. Jis aiškino jį atsiradus iš veiksmažodžio aukauti 'aukoti', kurį spėjo esant padarytą iš priešdėlio au- 'nu-' ir veiksmažodžio kauti 'mušti', taigi aukauti pirmiausia turėjęs reikšti 'užmušti'. Su Endzelynu kategoriškai nesutiko Kazimieras Būga, ta dingstimi 1912 m. išsakęs savo aiškinimą, tapusį klasikiniu: "Žodžiai aukauti 'жертвовать', auka 'жертва' ir aukuras 'алтарь' lietuvių kalbos savastimi tapo rašytojo S. Daukanto dėka, visi trys žodžiai - aukauti, auka ir aukuras - Daukanto išradimas". Tačiau šį Būgos aiškinimą galima laikyti savotiška "moksliška liaudies etimologija", pažadinta Daukanto "liaudies etimologijos", kuria jis tik siekė paaiškinti žodį, ne sukūrė jį. Straipsnyje, aptarus skirtingus žodžio aukuras etimologijos aiškinimus, keliama prielaida, kad aukuras bei aukaras - tai iš veiksmažodžio šaknies auk- (aukauti, aukoti, aukuoti) su priesagomis -ura- bei -ara- padaryti daiktavardžiai (formaliai - veiksmo įrankio pavadinimai), žymintys atitinkamą aukojimui skirtą ryką ar įrenginį, ant kurio aukojama auka užkeliama, pakylima (užkėlus, gal ir deginama, taip ją su dūmais vėlgi pakylint aukštyn, į dangų). Lietuvių aukuras, aukaras tokiu atveju savo semantine motyvacija yra artimas minėtam lotyniškajam altāre, altana, altārium, padarytam iš būdvardžio altus 'aukštas'. Šiaip ar taip, iš visko, kas pasakyta, aišku, kad aukuras, arba aukaras, matyt, irgi yra anaiptol ne Daukanto naujadaras, o senas lietuvių žodis, galbūt toks pat senas kaip ir auka.Reikšminiai žodžiai: Etimologija; Religinis terminas; šaknis; Priesaga; Etymology; Religion term; Root; Suffix.

ENThe article deals with the Lithuanian terms for sacrifice and altar, auka and aukuras. After a statement of the problem and a survey of research, the author argues for a connection between auka and aukuoti 'lift up, sway' on the basis of historical data on ancient Lithuanian religion and of typological evidence (the practice of lifting up offerings). The second word, aukuras 'altar', also shown by historical sources to be genuine, could be explained (taking into account its parallel form aukaras) as containing the same root auk-, with -ura- and -ara- as parallel suffixes used to derive nomina instrumenti. [From the publication]