Pastoraciniai Švenčiausiojo Sakramento kulto ypatumai Lietuvoje iki Vatikano II Susirinkimo Liturginės reformos : disertacija

LTŠioje daktaro disertacijoje nagrinėjami Bažnyčios pastoracijos, susijusios su Švenčiausiojo Sakramento kulto (ŠSK) praktika, faktoriai Lietuvoje iki Vatikano II S. ir pagrindžiami šio kulto pastoraciniai ypatumai. Naudojant mokslinės literatūros (teologinės, istorinės, etnokultūrinės, psichologinės ir kt.) šaltinių analizę, tipologinę duomenų projekciją, interpretaciją ir separaciją iš praktinės Bažnyčios veiklos visumos išskirti faktoriai, kurie leido nustatyti pastoracijos kryptys, istorijos eigoje turėjusias ypatingos svarbos ŠSK, praktikuoto Lietuvoje iki Vatikano II S., pripažinimui. Paaiškėjo, kad: krikščionybei ateinant į Lietuvą Bažnyčioje buvo Švenčiausiojo Sakramento garbinimo teologijos ir kulto formų praktikos pakilimas, todėl šiam kultui Lietuvos Bažnyčios kūrimosi pradžioje buvo skiriamas išskirtinis dėmesys; šio kulto formos lietuviškoje pasaulėjautoje ir papročiuose rado dvasinę bei praktinę atramą, todėl eucharistinis maldingumas tapo lietuviško identiteto dalimi; sudėtingas katalikiško identiteto įtvirtinimas ir skleidimas Lietuvoje sąlygojo eucharistinio bei mariologinio maldingumų populiarumą bei jų sinergetinę praktiką pastoracijoje. Dedukciniu metodu pagrindžiama iškelta tyrimo hipotezė, kad pastoracinės veiklos tikslai ir metodai Lietuvoje iki Vatikano II S. Liturginės reformos lėmė glaudžias ŠSK sąsajas su katalikiška lietuvybės samprata ir mariologiniu maldingumu. Disertacijoje pateikiamos pastoracinės rekomendacijos, siekiant gaivinti ŠSK tradicijas Lietuvoje.

ENThe present PhD thesis examines the factors of Church pastoration, related to the practice of the cult of the Holy Sacrament before the Second Vatican Council and provides substantiation of the features of the cult. By using analysis of sources of scientific literature (theological, historical, ethno-cultural, psychological, etc.), typological projection, interpretation and separation of data from the totality of practical activities of the Church, certain factors were distinguished, which helped to identify the directions of pastoration, which, in the course of history had special significance to recognition of the cult, practiced in Lithuania before the Second Vatican Council. It appeared that: when the Christianity was coming into Lithuania, the Church experienced a rise of the theology of worshipping of the Holy Sacrament and practice of the forms of the cult, therefore an exceptional attention was dedicated to the cult at the commencement of creation of Lithuanian Church; the forms of the cult found their spiritual and practical support in Lithuanian worldview and traditions, therefore the Eucharistic godliness became a part of the Lithuanian identity; the complex entrenchment and spread of the Catholic identity in Lithuania determined the popularity of Eucharistic and Mariological godliness and their synergic practice. The deductive method is used for substantiation of the raised hypothesis that the objectives and methods of the pastoration activities in Lithuania before the liturgical reform, executed by the Second Vatican Council determined close relations between the cult with the Catholic concept of Lithuania and Mariological godliness. The thesis provides recommendations for resurrection of the tradition of the cult in Lithuania.