Lietuvių meno tautinio savitumo sampratos kaita XX a. pradžioje
LTStraipsnyje nagrinėjama XX a. trim pirmaisiais dešimtmečiais lietuvių estetinėje mintyje gyvavusių ir meno procesą paveikusių požiūrių į meno tautiškumą kaita. Siekiama išryškinti tradicinės ir novatoriškos tautinio savitumo sampratų poleminę priešstatą, turėjusią įtakos lietuvių meno būklės bei vertinimams bei raidos perspektyvų numatymui. XX a. dviem pirmaisiais dešimtmečiais į Europos pasiekimus besilygiuojančio lietuvių kūrimo siekį kėlusi jaunoji karta iš XIX a. pabaigos nacionalinio sąjūdžio laikų kilusiai tautiškumo kaip visuomeninio patriotinio užangažuotumo traktuotei priešpriešino neoromantinę kūrybos sampratą. Joje iškeliama menininko misija įžvelgti tautos dvasią bei liaudies kūrybos mitinio – poetinio pasaulėvaizdžio interpretavimo profesionaliojoje kūryboje orientyras. Trečiajame dešimtmetyje, modernėjant lietuvių menui ir stiprėjant šio pokyčio teorinei refleksijai, tautinio savitumo svarstymų problemine ašimi tapo normatyvinio „tautinių temų“ ir „ tautinio stiliaus“ modelio kritika. Tautinio savitumo klausimas formuluojamas kaip klausimas apie savaimingus meno kūrinio ypatumus, sąlygojamus etnopsichologijos ir kultūrinio paveldo. Prieinama išvados, kad ši neoromantizmo, simbolizmo idėjų lauke susiklosčiusi tautinio savitumo traktuotė skatino provincialaus uždarumo įveikimą ir paradigmiškai modernaus lietuvių meno raidos kelio pripažinimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nacionalinis judėjimas; Dailė, Lietuvos; Tautinis savitumas; Didaktinis patriotizamas; Neoromantinės idėjos; Estetinės vertybės; Nacionalist movement of the 19th century; Lithuanian art at the begining of 20th century; National self-consciousness; Didactic partriotism; Neo-romanticist ideas; Aesthetic values.
ENThe article analyses the change of the concept of ethnic distinction of the Lithuanian art that dominated during the first three decades of the 20th-century in the Lithuanian aesthetical mind and affected artistic processes. The article attempts to emphasise the polemical opposition between the traditional and innovative concepts of ethnic distinction that influenced the condition of the Lithuanian art and its evaluations, and the forecasting of the development prospects. The young Lithuanian generation, trying to step in line with the European achievements during the first two decades of the 20th-century, was opposing the neoromantic concept of creativity to the treatment of nationality as a public patriotic engagement that arose from the national movement times of the end of a 19th-century. It emphasises a mission of the artist to envisage the national spirit and the landmark of the interpretation of the mythical poetic worldview of folk creativity in the professional creativity. The issue of ethnical distinction was formulated as a question about the spontaneous distinctions of an artwork determined by the ethno-psychology and by cultural heritage. The conclusion was made that this treatment of ethnic distinction that evolved in the field of the neoromantism and symbolism ideas promoted the overcoming of reticence and the recognition of a paradigmally modern way of development of the Lithuanian art.
