Aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų integravimo į darbo rinką galimybių ir jų poreikio įvertinimas
LTPastaraisiais metais didėja aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų įsidarbinimo galimybės, o vykstantys pokyčiai buvo palankūs šiai darbo rinkos dalyvių grupei. Kita vertus, darbdaviai teigia, kad specialistų profesinio pasirengimo kokybė turėtų labiau atitikti darbo rinkos poreikius. Straipsnio tikslas - įvertinti aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų integravimo į darbo rinką galimybes. Prioritetas teikiamas aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų integravimo į darbo rinką problemoms. Kitas straipsnio prioritetas - aukštųjų technologijų sričiai rengiamų specialistų darbo pasiūlos ir paklausos atitikties ir jų poreikio analizė. Vertinant padėtį profesiniu pjūviu, absoliutiniai ir santykiniai darbo pasiūlos ir paklausos rodikliai buvo sugrupuoti pagal jų reikšmes. Tyrimo rezultatai rodo, kad toliau didėjant aukštojo išsilavinimo poreikiui, norintys įsidarbinti aukštųjų mokyklų absolventai bus dar paklausesni darbo rinkoje ir darbdavių greičiau išgraibstomi. Demografinis veiksnys ilgainiui teigiamai paveiks aukštųjų mokyklų absolventų santykinius įsidarbinimo rodiklius, tačiau neigiama jo įtaka reikšis patenkančio į darbo rinką aukštąjį išsilavinimą turinčio jaunimo skaičiaus sumažėjimu. Sprendžiant iš ypač palankių darbo rinkos rodiklių raidos tendencijų ateityje, tiek jaunimo, tiek aukštųjų mokyklų absolventų nedarbas neturėtų tapti aktualia problema. Norint nuodugniau ištyrinėti specialistų poreikį, būtų tikslinga organizuoti nuolatinę darbo rinkos stebėseną pagal jos dalyvių profesijas.Reikšminiai žodžiai: Aukštasis išsilavinimas, integracija į darbo rinką, darbo paklausa, darbo pasiūla; Darbo rinka; Specialistai; Užimtumas; Employment; Higher education, integration into labour market, labour demand, labour supply; Labor market; Professionals.
ENOver the last years, opportunities for specialists with higher education have been increasing, and the on-going changes have been favourable for this group of labour market participants. On the other hand, employers claim that professional training of specialists should more correspond to labour market demands. The article aims to access labour market integration opportunities for people with higher education. Priority is given to problems related to the integration of specialists with higher education into the labour market. Another priority of the article is the analysis of the balance between the labour supply and demand for high-tech specialists and the need of such specialists. From the professional point of view, absolute and relative indicators of the labour supply and demand were grouped according to their values. The results of the research show that with demand for higher education further increasing, graduates of higher schools seeking employment will enjoy higher demand in the labour market and be rapidly snapped up by employers. The demographic factors will eventually have a positive effect on the relative employment indicators of graduates of higher education institutions, however, its negative effect will results in the decrease of the number of young people with higher education entering the labour market. Bearing in mind particularly favourable tendencies in the development of labour market indicators, the unemployment rate among youngsters and graduates of higher education institution should not become a burning issue. In order to more thoroughly analyse the demand for specialists, it should be expedient to organise continuous labour market surveillance by professions of its participants.
