Gimtosios kalbos vadovėlis - tautos dorovinių vertybių ugdytojas : rec. kn.: Čepaitienė G., Župerka K. Lietuvių kalba: vadovėlis XI-XII klasei

LTStraipsnyje aptariamas Šiaulių universiteto profesorių Giedrės Čepaitienės ir Kazimiero Župerkos lietuvių kalbos vadovėlis, skirtas 11-12 klasei. Straipsnio autorė pabrėžia, kad išsakytos mintys apie vadovėlį nėra recenzija, o tik labai individualios vadovėlio tekstų apie gimtąją kalbą interpretacijos. Kalba tuose dažniausiai grožinės literatūros tekstuose įvardijama metaforomis. M. Daukša gimtąją kalbą pirmasis pavadino motina, su kuria sieja kraujo ryšiai. Ši kalbos metafora lietuvių kūryboje vartojama bene dažniausiai. Kitas per keturis šimtus metų pasikartojantis kraujo ryšys: kalba - mylima sesutė. Taip pat aptariamos ir kitos dažniau ar rečiau sutinkamos kalbos - duonos, kalbos - etninės ir tautinės kultūros saugyklos metaforos. Straipsnio pabaigoje autorė teigia, kad kalba nėra vien susikalbėjimo priemonė ar koks įrankis, kad joje slypi tautos istorija, politinės peripetijos, gilioji tautos dorovinė kultūra.Reikšminiai žodžiai: Kalbos vadovėlis; Gimtoji kalba; Metafora; Textbook; Language; Mother-tongue; Metaphor.

ENThe article discusses the handbook of the Lithuanian language for the 11th – 12th forms, compiled by Giedrė Čepaitienė and Kazimieras Župerka, professors at the University of Šiauliai. The author of the article stresses that her ideas of the handbook are not a review, but rather very individual interpretations of the texts about the native language, contained in the handbook. The language in the texts, which mostly belong to the genre of fiction, is presented in metaphors. M. Daukša was the first one to call the native language his mother, with whom he is related by blood. The metaphor for language is very frequently used in Lithuanian writings. Another blood relation metaphor, which is repeated throughout four hundred years: language as a beloved sister. Other metaphors of the language as bread, language as the treasury of ethnic and national culture are also discussed. At the end of the article the author states that language is not solely a tool for communication, it stores the history of the nation, political peripeteia and deep moral culture of the nation.