Lietuvos akto promulgacijos kelias : nuo Vytauto kanceliarijos iki Lietuvos Metrikos

LTKol kas nėra aptikta Lietuvoje naudotų XIV-XV a. formuliarų knygų, todėl apie formuliarinę atramą galime spręsti tik iš pačių aktų analizės. Tai patogiausia daryti iš stereotipinių formulių, viena jų - promulgacija. Vytauto kanceliarijos personalas buvo suburtas iš lenkų, vokiečių ir rusų žemių. Gretimų aktų palyginimas rodo, kad visi šie rašovai turėjo savo diplomatikos konspektus. Jau XV a. I trečdalį susiklostė du vyraujantys lotyniški promulgacijų kanonai - “lenkiškas’ ir “vokiškas”, o taip pat mišrus iš jų verstas rusiškas (vėliau gudiškas). Sparčiai augant aktų produkcijai, neišvengiamai atsirado sutrumpintos promulgacijos. XV a. II pusės aktai rodo, kad trumpinama buvo ne bet kaip, o suvokiant promulgacijos struktūrą. Visi trys kanonai susidėjo iš keturių elementų. Trumpinimo esmė: buvo praleidžiami ne tiek žodžiai, kiek elementai. Kol kas tėra žinomi tik XVIII a. formuliariniai ar formuliarinius intarpus turintys Lietuvoje sudaryti rankraščiai. Jų promulgacijų pavyzdžiai dažnai sutrumpinti, bet leidžia apčiuopti XV a. promulgacijų tęstinumą. XVI a. jau naudotos importinės paleotipinės formuliarų knygos. Jų pavyzdžių leksika skiriasi nuo lietuviškosios, tačiau turinio struktūra artima lietuviškajai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aktai; Promulgacija; Raštija; Kanceliarija; Formuliarų knygos; Formuliarų paleotipai; Adresatas; Privilegijos; Vilniaus vyskupija; Raštininkai; Arenga; Protografas; Lotyniškoji promulgacija; Gudiškoji promulgacija; Lietuvos Metrika.

ENAs no formularies used in Lithuania in the 14th-15th cc. have been found to date, one can only judge about the formulary framework from analysis of documents themselves. The best way to do that is to apply stereotypical formularies, promulgation being one of them. The staff of Vytautas’ chancellery came from the Polish, German and Russian lands. A comparison of neighbouring documents shows that all these scribes had their own compendiums of diplomatics. Already the first three decades of the 15th c. saw the formation of two dominant Latin canons of promulgations – Polish and German, as well as a mixed and translated Russian (later on Belarusian) canon. With the rapid growth of the number of documents, the emergence of abstract promulgations was inevitable. Documents of the second half of the 15th c. show that abstracts were made with the perception of a promulgation’s structure rather than anyhow. All the three canons included four elements. Abstracting meant omission of elements rather than of words. Only two 18th-c. formulary manuscripts or manuscripts with formulary inserts drawn up in Lithuania have been known so far. Samples of their promulgations are often shortened. However, they allow feeling the continuity of 15th-c. promulgations. The 16th c. already saw the use of imported palaeotypical formularies. The vocabulary of their samples differs from the Lithuanian lexis, but the structure of the contents is close to the Lithuanian structure.