LTStraipsnyje analizuojama magistrantų tarptautiniam bendradarbiavimui reikalingos tyrimų kompetencijos struktūra, raiška ir jos ugdymo ypatumai aukštojo mokslo, tyrimų ir rinkos internacionalizacijos sąlygomis. Straipsnyje keliamas šis probleminis klausimas: koks yra aukštajame moksle ugdomos tyrimų kompetencijos naujai apibrėžiamas turinys ir jos sudedamųjų elementų raiška, atsižvelgiant į globalėjančios darbo rinkos ir internacionalizuojamo aukštojo mokslo raidos tendencijas? Šis aspektas sudaro straipsnyje sprendžiamos mokslinės problemos esmę. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti magistrantų tarptautiniam bendradarbiavimui reikalingos tyrimų kompetencijos struktūrą, raišką ir jos ugdymo ypatumus aukštojo mokslo, tyrimų ir rinkos internacionalizacijos sąlygomis. Tyrimo metu naudoti metodai – mokslinės literatūros analizė; duomenų rinkimas atliktas taikant pusiau standartizuotą apklausą raštu, duomenys apdorojami naudojant daugiamačius statistikos metodus: faktorinę, klasterinę, koreliacinę analizę. Tyrimo metu nustatyta, kad magistrantai silpnai diferencijuoja tarptautiniam bendradarbiavimui reikalingos tyrimų kompetencijos komponentus ir laiko nepakankamai išplėtotas tarptautinei akademinei veiklai reikalingas kompetencijas, ypač žemai vertindami savo aktyvaus užsienio kalbos vartojimo lygį. Atlikus magistrantų tarptautiniam bendradarbiavimui reikalingos tyrimų kompetencijos teorinę ir empirinę analizę, išryškėjo skirtingos tyrimo kompetencijos struktūros aiškinimo tradicijos: siauroji ir plačioji tyrimo kompetencijos samprata.Reikšminiai žodžiai: Aukštojo moklso internacionalizavimas; Bendrosios kompetencijos; Darbuotojai, Lietuva; Mokymas; Tarpkultūrinė kompetencija; Tarptautinis bendradarbiavimas; Tiriamoji kompetencija; Tyrimų internacionalizavimas; Vadyba; Žmogiškieji ištekliai; Employees; Generic competencies; Human resources; Intercultural competence; International collaboration; Internationalization of higher education; Internationalization of research; Learning; Lithuania; Management; Research competence.
ENThe article analyses the structure and expression of the research competence required for postgraduates for international cooperation as well as the features of this competence in the conditions of higher education, research and internationalisation of market. The article raises the following challenging question: what is the newly defined content of the research competence to be developed in higher education and the expression of its constituent elements with respect to the trends of the globalising labour market and higher education undergoing internationalisation? This aspect forms the essence of the scientific problem being solved in the article. The objective of the study is to identify and assess the structure and expression of the research competence required for postgraduates for international cooperation as well as the features of this competence in the conditions of higher education, research and internationalisation of market. The methods used during the study include literature analysis; data collection was carried out using a semi-standardised written survey; the data were processed using multivariate statistical techniques: factor analysis, cluster analysis, and correlation analysis. It was found during the study that postgraduates hardly differentiate components of the research competence required for international cooperation and consider underdeveloped the required for academic competencies international activities, while evaluating especially low active foreign language level. The theoretical and empirical analysis of the research competence required for international cooperation revealed different traditions of the interpretation of the research competence structure: the narrow and the broad concepts of competence.