Teachers' intercultural competence in mobility programme preview

LTStraipsnyje analizuojama dėstytojų tarpkultūrinė kompetencija kaip reikšmingas aukštojo mokslo internacionalizacijos veiksnys, sprendžiama mokslinė problema, kuri detalizuojama klausimais: ar dėstytojų, dalyvaujančių internacionalizacijos procese, tarpkultūrinė kompetencija pasižymi savita profesine ir dalykine struktūra bei raiška; koks yra ryšys tarp bendrojo tarpkultūrinės kompetencijos ir dėstytojo tarpkultūrinės kompetencijos modelių? Straipsnio autorės lygina mokslinėje literatūroje pateiktą bendrąjį tarpkultūrinės kompetencijos modelį (Byram, 1997, Byram et ai., 2004) su mobilumo programose dalyvaujančių dėstytojų tarpkultūrinės kompetencijos modeliu. [...] Pristatomas empirinis tyrimas - interviu su Socrates Erasmus mobilumo programoje dalyvaujančiais 33 Šiaulių universiteto dėstytojais. [...] Tyrimas atskleidė, jog dėstytojo tarpkultūrinės kompetencijos modeliui būdingos bendrojo tarpkultūrinės kompetencijos modelio dimensijos – žinios apie savo ir kitas kultūras, įgūdžiai intepretuoti ir sieti, įgūdžiai atrasti ir sąveikauti, kultūrinis sąmoningumas (cultural awareness), afektyvus nuostatų, vertybių ir asmeninių savybių blokas bei metakognityvinis kompetencijos tobulinimo aspektas. Dar viena tyrimo išvada - dėstytojo tarpkultūrinė kompetencija dalyvaujant akademinių mainų programose glaudžiai susijusi su profesiniu kontekstu. Labiausiai išryškėjo kompetencijos modelio žinių bloko specifiškumas ir kontekstualumas. [Iš leidinio]Bendrojo tarpkultūrinės kompetencijos modelio dimensija – žinios – dažniausiai apsiriboja bendru kultūrinių skirtumų, reikalingų sėkmingam bendravimui, žinojimu. Tuo tarpu dėstytojo tarpkultūrinės kompetencijos žinių dimensija apima labai platų žinių spektrą: aprėpiant ir žinias apie bendrus kultūrinius ypatumus, ir žinias apie švietimo sistemas, mokslo institucijas, dėstomo dalyko pateikimo turinį, metodus ir t.t. Profesinio ir dalykinio konteksto įtaka pasireiškia ir kitose dėstytojo tarpkultūrinės kompetencijos dimensijose: įgūdžiuose atrasti ir sąveikauti bei įgūdžiuose interpretuoti ir sieti. Čia atsiranda nauji tarpkultūrinės kompetencijos turinio elementai: gebėjimas bendrauti su kitos šalies, kitos kultūrinės patirties auditorija, gebėjimas pasinaudoti auditorijos kultūrine įvairove, gebėjimas interpretuoti Europos Sąjungos ir kitus dokumentus, reglamentuojančius švietimą ir aukštąjį mokslą. Straipsnyje pabrėžiamas profesinio, sociokultūrinio, organizacinio ir kt. konteksto vaidmuo apibrėžiant kompetencijų turinį, sąlygojanti įvairių kompetencijų susijungimą ir naujų skėtinių kompetencijų susiformavimą. Straipsnyje dėstytojų tarpkultūrinės kompetencijos susijungimas su dalykine (pedagogine), metodine ir bendrosiomis kompetencijomis laikomas naujos tarptautinės veiklos kompetencijos atsiradimu (analogišką Geistmann (2002) pagrįstai „Internationale Handlungskompetenz“). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aukštojo mokslo intemacionalizavimas; Aukštojo mokslo internacionalizavimas; Tarpkultūrinis bendravimas; Tarpkultūrinė kompetencija; Tarptautinė veiklos kompetencija; Universiteto dėstytojų mobilumas; Education; Intercultural communication; Intercultural competence; Interculturalcommunication; Internalisation of higher education; International activity competence; Internationalisation of higher; Teachers' mobility; University; University teachers' mobility.

ENThe article analyses teachers' intercultural competence as an important factor for the internationalisation of higher education. It analyses the model, structure and manifestation of intercultural competence of the teachers involved in Erasmus mobility programmes. The general model of intercultural competence described in research literature (Byram, 1997; Byram et al., 2004) is compared to teachers' intercultural competence which is combined with subject (pedagogical) competence, methodical competence and generic competences. The article presents the research - an interview with teachers involved in Socrates Erasmus programme which aims to disclose the structure and manifestation of teachers' intercultural competence relevant to the professional context of teaching in higher education. Professional, socio-cultural, organisational and other contexts determine the junction of different competences of teachers and formation of a new umbrella competence. In the article the junction of teachers' intercultural competence with subject (pedagogical), methodical competence and generic competences is considered as an emergence of a new international activity competence (analogous to "Internationale Handlungskompetenz" introduced and described by Geistmann (2002)). [From the publication]