Istorinis paminklas : sampratos disonansai ir genezės problema

LTStraipsnis skirtas istorinio paminklo sampratos tyrimams. Pirminė istorinio paminklo samprata, kaip tautinės ideologijos simbolio ir valdžios legitimacijos įrankio, tampa atvira naujoms interpretacijoms. Tai lemia istorinio paminklo idėjos aktualumą. Architektūros, meno, teisės istorikai suformavo tradicinį požiūrį, kad istorinis paminklas – tai modernių laikų produktas. Kaip alternatyva šiai monoperspektyvinei teorijai susiformavo novatoriška prancūzų etnologų ir antropologų istorinio paminklo interpretacija. Šiame darbe siekiama aptarti šias interpretacijas ir įvertinti galimo daugiaperspektyvinio istorinio paminklo suvokimo galimybes. Išnagrinėjus antropologines prancūzų tyrinėtojų pozicijas išaiškėjo, kad jas vienijančio istorinio paminklo raidos modelio neišeitų sukurti dėl pernelyg priešingų modernybės sampratų. Tačiau šios skirtingos teorijos gali padėti pagrindus daugiaperspektyvinio požiūrio plėtotei. Jos atkreipia dėmesį į istorinio paminklo idėjos priešistorę (O. Poisson); skatina tyrinėti pamatines istorinio paminklo rubrikas (J.-M. Leniaud); atskleidžia lūžinių momentų svarbą istorinio paminklo sampratai (J. P. Babelon ir kiti). Antropologinis požiūris skatina į istorinio paminklo istoriją pažvelgti kaip į socializacijos istoriją, t. y. didesnį dėmesį skirti istorinio paminklo sąsajoms su visuomenės savimone. Aktyvesnis istorinių ir antropologinių perspektyvų derinimas pagyvintų tarpdisciplinines istorinio paminklo ir apskritai paveldo minties raidos studijas.Reikšminiai žodžiai: Genezė; Istorinis paminklas; Istoriškumas; Kultūros paveldas; Kultūros paveldo apsauga; Samprata; Conception; Cultural heritage; Cultural heritage protection; Genesis; Historic monument; Historical monument; Historismus.

ENThe article is dedicated to the research of the concept of historical monument. The original concept of historical monument as a symbol of national ideology and an instrument of power legitimisation has become open for new interpretations. This was caused by the topicality of the idea of monument. Architecture, art and law historians formed the traditional approach, i.e. a historical monument is a product of the Modern Age. As an alternative to this mono-perspective theory, an innovative interpretation of historical monument by French ethnologists and anthropologists formed. This work seeks to discuss these interpretations and assess possibilities of a possible multi-perspective perception of historical monument. The analysis of anthropological opinions of French researchers has demonstrated that it would be impossible to create a universal model of development of historical monument due to a great number of different interpretations of modernity. However, these different theories can help develop fundamentals of a multi-perspective perception. They draw attention to the pre-history of the idea of historical monument (O. Poisson); encourage analysing fundamental rubrics of historical monument (J. M. Leniaud); reveal the importance of crucial moments for the concept of historical monument (J. P. Babelon, etc.). The anthropological attitude encourages regarding the history of historical monument as the history of socialisation, i.e. to pay more attention to the links of the historical monument to the society’s self-awareness. The earlier combination of historical and anthropological perspectives would refresh the studies of historical monument and development of the thought of heritage in general.