Liturgijos reforma ir muzika : tradicinio paveldo atnaujintoje liturgijoje problema

LTStraipsnis skirtas pirmiausia tradicinio muzikos paveldo integravimo į reformuotą liturgiją klausimams. Iškėlus visuotinį veiklumą ir leidus vartoti gimtąją kalbą tarsi sumenko galimybės liturgijoje giedoti chorui ar schola cantorum. Tačiau norint teisingai suprasti ir įgyvendinti reformą, būtina ne tik įsigilinti į muziką reglamentuojančius Bažnyčios dokumentus, bet ir atsižvelgti į jų hierarchiją bei tradicinį Bažnyčios pobūdį. Tuo remiantis, aptariamos senojo muzikos paveldo (taip pat ir šiuolaikinių autorinių kompozicijų chorui) derinimo su atnaujinta liturgija galimybės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Katalikų Bažnyčia; Liturgijos reforma; Bažnytinė muzika; Vatikano II Susirinkimas; Bažnyčios dokumentai; šv. mišių ordinarium ir proprium; Grigališkasis choralas; Schola cantorum; Polifonija; Catholic Church; Liturgical reform; Church music; The Second Vatican Ecumenical Council; Greogorian chant; Ordinarium and proprium of Holy mass; Schola cantorum; Polyphony.

ENTo start with, the article addresses the issues of integrating traditional musical heritage into the reformed liturgy. Underlining universal participation and allowing the use of vernacular languages as if de-emphasised choral chanting or schola cantorum potential in liturgy. However, with the view of proper understanding and implementation of the reform, it is necessary to go deeper not only into the Church documents, but also to analyse their hierarchy and traditional character of the Church. In this light the opportunities are discussed for combining the old heritage of the Church music (and contemporary authors' compositions for a choir, too) and the reformed liturgy. [From the publication]