Teisiniai ir organizaciniai kultūros paveldo apsaugos aspektai karo ir ekstremalių situacijų atvejais Lietuvoje
LTTarptautinėje bendruomenėje yra daug nuveikta bei dar daugiau tikimasi nuveikti, kad kilus bet kokiam kariniam konfliktui būtų išsaugotas žmonijos kultūros ir istorijos paveldas. Prie šios apsaugos, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėtųsi, prisideda ir Lietuvos Respublika, kuri 1998 m. kovo 17 d. ratifikavo UNESCO kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvenciją, priimtą Hagoje 1954 m. gegužės 14 d. bei jos Pirmąjį Protokolą, o 2001 m. lapkričio 13 d. ratifikavo ir šios Konvencijos Antrąjį Protokolą. Be to, Lietuvos Respublika yra priėmusi ir nemažai kitų įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų, kurie daugiau ar mažiau reglamentuoja kultūros paveldo apsaugą karinių konfliktų metu. Šiame straipsnyje analizuojami Lietuvos Respublikos teisiniai aspektai kultūros paveldo apsaugos srityje esant ne tik ginkluotiems konfliktams, bet ir ekstremalioms situacijoms, kadangi 1998 m. gruodžio 31 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas ekstremalią situaciją apibrėžia kaip padėtį, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ar karo veiksmų ir lemia staigų bei didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba žmonių žūtį, sužalojimą ar turtinius nuostolius. Be to, straipsnyje atskleidžiami atskirų Lietuvos Respublikos valdžios subjektų veiksmai, teisės, pareigos ir atsakomybė kultūros paveldo apsaugos srityje esant ginkluotam konfliktui ar ekstremaliai situacijai.Reikšminiai žodžiai: Ekstremali situacija; Ekstremalios situacijos; Ginkluotas konfliktas; Hagos konvencija; Kultūros paveldas; Kultūros paveldo apsauga; LR teisinė bazė; Paveldosauga; UNESCO; Cultural heritage; Defence of cultural heritage in extrem situation; Defence of cultural heritage in the Armed coflict; Emergencies; Hague Convention; Heritage protection; Legislation of Lithuanian Republic; UNESCO.
ENA lot has been done and is expected to be done in international community regarding the protection of human cultural and historical heritage in the event of military conflict. The Republic of Lithuania also contributes to this protection, although not that rapidly as could be. On 17 March 1998, Lithuania ratified the UNESCO Convention for the Protection of Cultural Property in the Event of Armed Conflict, adopted in Hague on 14 May 1954, and its First Protocol, and on 13 November 2001, it ratified the Second Protocol to this Convention. Furthermore, the Republic of Lithuania has passed many other laws and secondary legislation that more or less regulate the protection of cultural heritage in the event of military conflict. The paper analyses the legal aspects of the Republic of Lithuania with regard to the protection of cultural heritage both in the event of armed conflict and emergency, because the Republic of Lithuania Law on Civil Protection, which entered into force on 31 December 1998, defines emergency as a situation resulting from an event of natural, technical, ecological or social character or military actions and posing a sudden and grave hazard to the life or health of residents, their property, the environment or causing death and mutilation and likely to incur another damage. Moreover, the paper reveals the actions, rights, obligations and responsibility of individual public authority entities of the Republic of Lithuania in the area of the protection of cultural heritage in the event of armed conflict or emergency.
