Laukuvos šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios pamatų stiprinimo darbai
LTStraipsnyje aptariami Laukuvos šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios pamatų stiprinimo darbai. Ši bažnyčia – tai romantizmo architektūros sakralinis pastatas, kurio statybai naudota savita, Lietuvos romantizmo architektūrai būdinga lauko riedulių mūro technika. Akmens mūras šio laikotarpio pastatuose galėjo išpopuliarėti net tik dėl to, kad buvo pigus, bet ir kaip meninė priemonė. Vėlesnės kartos bandė taisyti kai kuriuos šio stiliaus defektus, kurių pagrindinė priežastis – nepakankamas kalkių hidrauliškumas, skiedinių su jomis neatsparumas klimatiniams poveikiams. Laukuvos bažnyčioje atsivėrę plyšiai buvo užtaisyti cementiniu skiediniu. Vizualus kalkių skiedinio pavyzdžių įvertinimas leidžia daryti prielaidą, kad Laukuvos bažnyčios statybininkai XIX a. padarė klaidą, būdingą ir ankstesnių istorinių laikotarpių statybininkams – naudojo „riebų“ skiedinį ir palyginti stambų inertišką užpildą. Pamatų būklės zondažas parodė, kad bažnyčios pamatai buvo atremti ant medinio rostverko, kuris supuvo. Pastebėta, kad pamatų akmenis sutvirtinęs kalkinis skiedinys itin netvirtas. Nustačius pastato deformacijų priežastį tapo aišku, kad pirmiausia turi būti sustiprinti iš riedulių sumūryti pamatai. Dėl pamatų netvirtumo nebuvo įmanoma panaudoti betono mišinio vibratoriaus. Teko ruošti gana slankų betono mišinį, kurį tankinti galima rankiniu būdu. Tikimasi, kad Laukuvos bažnyčios pamatams sustiprinti panaudotas plastiškas ir stabilus betono mišinys lems ilgalaikį jo stiprumo didėjimą.Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Architektūra, sakralinė; Bažnytinis paveldas; Bažnyčios; Istorija; Laukuva; Pamatai; Rajonai; Restauravimas; Technologijos; Šilalė; Šv.Kryžiaus atradimo bažnyčia; Architecture; Architecture, sacramental; Churche heritage; Churches; Foundation; History; Holly Cross Discovery churche; Laukuva; Lithuania; Regions; Restauration; Technology; Šilalė.
ENThe article discusses the underpinning works of the Laukuva Holy Christ Discovery Church. This church is a sacral building of the period of Romanticism, for the construction of which a peculiar bricklaying technique characteristic of architecture of the Lithuanian Romanticism was used. Stone masonry construction was popular at that time not only because it was cheap, but also because it was used as an artistic means of construction. Succeeding generations attempted to eliminate certain drawbacks of this style, which were mainly caused by the insufficient hydraulic properties of lime and disability of lime solutions to resist to climate impact. The cracks which emerged in the church of Laukuva were filled in with a concrete solution. Visual evaluation of samples of lime solutions allows assuming that the Laukuva Church constructors of the 19th century made a mistake characteristic of constructors of previous historical periods, i.e. they used a “thick” solution and a rather inert filling. The probing of the condition of the foundation demonstrated that the foundation of the church was based on the wooden grate, which rotted. It was noticed that the lime solution cementing the stones of the foundation was very shaky. Having identified the cause of the deformations of the buildings, it became clear that first of all it is necessary to strengthen the foundations laid with boulders. The shaky conditions of the foundation made it impossible to use concrete vibrators. Constructors had to prepare a rather high-flow concrete mix, which could be thickened manually. Expectations are that the plastic and stable concrete mix used to strengthen the foundation of the Church of Laukuva will determine its durability.
