Sigito Parulskio ir Šarūno Saukos elgesio taisyklės - iš beprasmybės pojūčio
LTKomparatyviniame tyrime lyginama dviejų šiuolaikinių lietuvių menininkų – tapytojo Šarūno Saukos ir poeto, dramaturgo Sigito Pamiškio – kūryba siekiant atskleisti barbariškumo, aptariamo jų kūrinių recepcijoje, pavidalus ir priežastis. Teigiama, kad Saukos ir Pamiškio kūryboje grasiais įvaizdžiais ir šiurkščia kalba, eksploatuojama bjaurumo estetika įtvirtinamas naujas, stereotipus laužantis kalbėjimo būdas apie moralines visuomenės problemas. Sauka ir Parulskis pristatomi kaip vykdantys mysterium tremendum šiuolaikinėje lietuvių kultūroje, akcentuojamas pakeičiantis ir apvalantis tokio meninio veiksmo pobūdis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: (auto)destnikcija; Groteskas; Grožio ir mirties vienovė; Literatūra ir dailė; Literatūra ir dailė; Natūralizmas; Siurrealistinės transformacijos; Somatinė retorika; „Dievo mirtis"; "death of the God"; (auto)destruktion; Grotesque; Literature and visual art; Lithuanian Literature and Visual Art; Naturalism; Somatic Rhetoric; Surrealist Transformations; Unity of beauty and death.
ENThe comparison of two famous Lithuanian artists and their works is based on the similarity of their artistic language. Šarūnas Sauka in his paintings and Sigitas Parulskis in his poems, prose and plays shares common features of expression: naturalism, grotesque, surrealistic visions. There arc undeniable resemblances in artists' world – outlook, that make their works counterparts of each other. Attention given to the naked human body, his lowest instincts, parallels between bestiality and humanncss, (auto)dcstruction and the cult of beauty related to death, radical transformations of Christian imagery and faith introduce Sauka and Parulskis as the brakers of social laws and conventional behavior. Otherwise, artistic activity of Sauka and Parulskis may be regarded as a social critique of contemporary and of recent soviet regime Lithuania's culture. In article controversial attitude towards the reception of barbarian Sauka's and Parulskis' style is discussed. [From the publication]
