"С медвежьей кожей на плечах" : литовец в русской литературе

LTStraipsnyje analizuojamas lietuvio paveikslas 19 amžiaus rusų literatūroje. Išnagrinėjęs S. Milncovo, N. Kukolniko, A. Beztuževo- Marlinskio, G. Chruščiovo – Sokolnikovo, M. Livkino kūrybą, autorius teigia, kad tuometiniuose rusų literatūros kūriniuose lietuviai vaizduojami kaip laukiniai, vilkintys žvėrių kailius vietoj drabužių, ginkluoti vėzdais, gyvenantys neįžengiamose giriose arba pelkėse. Autorius pažymi, kad šie rusų rašytojų piešiami laukiniai lietuvių bruožai panašūs į Ž. Ž. Rousseau nusakytą prigimtinio žmogaus portretą ir fiziškai, ir psichologiškai: jausmų paprastumu, betarpiškumu, grubumu, karingumu, artimumu gamtai, atsilikimu nuo civilizacijos, ir šio atsilikimo pagrindiniu požymiu – skurdu. Straipsnyje teigiama, kad šie lietuvių skiriamieji bruožai aktualizuoja opoziciją „savas – svetimas“, kurioje „svetimas“ asocijuojasi su kultūros nepaliesta gamta. Pažymima, kad meškos kailis, kuriuo lietuviai „įėjo“ į rusų literatūrą, minimas ir prancūzo P. Mérimée novelėje „Lokis“. Šis lietuvio atributas yra tarsi priklausomybės anapusiniam pasauliui ženklas, koreliuojantis su kitomis pagoniškosios Lietuvos kultūrinėmis, konfesinėmis, etinėmis charakteristikomis. Straipsnyje daroma išvada, kad 19 amžiaus rusų rašytojai, kurdami viduramžių Lietuvos panoramą ir tuomet gyvenusių lietuvių personažus, iš esmės kūrė barbaro ir barbariškos visuomenės paveikslą, itin pabrėždami žemą kultūrinį krašo lygį, lietuvių laukinę prigimtį, jų žiaurumą.Reikšminiai žodžiai: Krikščionybė; Lietuvio įvaizdis; Pagonybė; Poezija; Proza; Romantizmas; Rusų literatūra; Vertimas; Christianity; Image of the Lithuanian; Paganism; Poetry; Prose; Romanticism; Russian literature; Translation.

ENIn the Russian poetic and prosaic works of the 19th century medieval Lithuanians are depicted as savages, dressed in the wild beast skins, armed with wooden cudgels and dwelling in the dense impervious forests. The wildness connects ideas about simplicity, instinctive ingenuousness feelings, the civilizational backwardness, emphasized by poverty, and close proximity to nature. The combination of the constant motifs accents the originality of Lithuanians, in the actualization of such oppositions as familiar vs strange, Christianity vs paganism, culture vs nature. The barbarity of the Lithuanians determines their position on the periphery of the civilization and mankind. Moreover, bear skin serves as the sign of belonging to the beyond and corresponds with other indications of the cultural, confessional, ethical characteristics of pagan Lithuania. [text from author]