Apie barbarus ir varles: iš lietuvių prancūzų literatūrinių ryšių istorijos

LTStraipsnio objektas - "barbarybės" samprata lietuvių-prancūzų literatūrinių ryšių kontekste. "Barbaro" ir "barbarybės" reikšmės skleidžiasi tuose žymių prancūzų rašytojų kūriniuose, kuriuose minimi baltai (Rolando giesmė) ir/arba kuriamas lietuviškas „vietinis koloritas" bei protagonisto lietuvio portretas (Prospero Mėrimée "Lokis", Alfredo Jarry "Karalius Ūbas"). Barbarybės sąvoka išlieka tekstuose, kurie jos reikšmes ginčija, pasitelkdami gerbtiną Lietuvos kunigaikščio Vytauto pavyzdį (Ghillcbcrt'o de Lannoy "Memuarai", Michclio de Montaigne'o "Esė"). Tuo tarpu mūsų šalies įvaizdį Prancūzijoje kūrę išeiviai iš Lietuvos (Adomas Mickevičius, Oskaras Milašius) skleidė mistifikuotą tėvynės viziją, kuri savotiškai derėjo (Mickevičiaus raštuose) ir prie barbarybės sampratos. Tik Milašius, aukštindamas lietuvybę, schematines vertes sukeičia vietomis, laukiniais vadindamas ne lietuvius, bet kitus Europos gyventojus. Guillaume'o Apollinaire'o atvejis mums įdomus ir savo tapatybės mistifikacijomis (lotynas, slavas, lietuvis?), ir originalia barbarybės interpretacija modernizmo kontekste, brėžiančia perspektyvą, į kurią įsirašo ir lietuvių autoriai iki pat Gintaro Beresnevičiaus. Na, o lietuvių literatūros atsakas - prancūzo - "varlių ėdiko" įvaizdis (Kristijono Donelaičio Meluose), skirtas kolonizatoriui, nesužadina manijos arba fobijos, nes gerbiamas oponento mokytumas ir kultūros nešėjo statusas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Barbaras; Barbarybė; Barbarystė; Filija; Fobija; Mitas; Reprezentacija; Įvaizdis; Barbarian; Barbarity; Image; Myth; Philia; Phobia; Representation.

ENThe subject of the article is the conception of 'barbarity' in the context of Lithuanian-French literary relations. The meaning of conceptions 'barbarian' and 'barbarity' is revealed in the works of famous French writers who describe Lithuanian people (The Song of Roland), local Lithuanian surroundings and the portrait of the protagonist-Lithuanian (Prosper Merimee "Lokis", Alfred Jarry "Ubu the King"). These conceptions are present in one of the oldest French works depicting Lithuania - "Memoir" by Ghillebert de Lannoy. Lithuanian emigrants in France (Adam Mitzkevich, Oscar Miłosz) disseminated a mystified vision of their homeland that matched the concept of 'barbarity' (Mitzkevich). Yet Miłosz counterchanged stereotypes exalting his people and calling other Europeans barbarous. Guillaume Apollinaire interests us by his mystified identities (Latin, Slav, Lithuanian?) and the original interpretation of barbarity in the context of modernism. This interpretation can be perceived in Lithuanian writers' works up to Gintaras Beresnevičius. Lithuanian imaginative literature in turn created a peculiar image of a Frenchman as 'a frog eater' (Kristijonas Donelaitis, "The Seasons") which did not induce mania against the colonizer's land, but witnessed the striving for relations based on equal rights, regarding with reverence the opponent's erudition and its status as the torch of the culture. [From the publication]