Thomistic reflections on Stasys Šalkauskis' philosophy of culture
LTStraipsnyje bandoma atsakyti į dažnai tomistams metamą priekaištą, esą jie neišvysto kultūros filosofijos. Polemizuodamas su tokiu požiūriu, išsakytu šiuolaikinės krikščioniškos filosofijos tyrinėtojos Tracey Rowland knygoje „Kultūra ir tomistinė tradicija po Vatikano II Susirinkimo“, straipsnio autorius teigia, kad kultūros filosofija gali būti pagrįstai kuriama tomistinės filosofijos pagrindu. Tomistinės kultūros filosofijos pavyzdžiu pasitelkiama Stasio Šalkauskio filosofija, kurios prielaidos, argumentai ir išvados turi krikščioniškos filosofijos bruožų. Straipsnio autorius sutinka su Arūno Sverdiolo nuomone, esą Šalkauskio filosofija remiasi ne tik racionaliu prigimtiniu, bet ir apreikštuoju žinojimu ir todėl gali būti laikoma krikščioniška filosofija, tačiau parodo, kad racionalumo aspektas šioje filosofijoje nėra sumenkinamas, bet veikiau išaukštinamas. Straipsnyje pristatomas Šalkauskio požiūris į žmogų kaip kultūros subjektą, kuriantį naujas tiesos, gėrio ir grožio formas. Straipsnio autorius remiasi egzistencinio tomizmo antropologine samprata, kurios kontekste žmogus traktuojamas kaip „pažįstantysis būtį“. Būties pažinimas čia suprantamas kaip tam tikru intuicijos arba „intelektualios vizualizacijos“ būdu suvokiama visaapimanti ratio entis arba „būties sąvoka“.Tiesos ir gėrio sąvokos tradiciškai pristatomos kaip transcendentalinės sąvokos, išreiškiančios skirtingus būties sąvokos tobulumus. Prie tokių transcendentalijų, remiantis Jacqueso Maritaino ir Armando Maurerio filosofija, autoriaus priskiriama ir grožio sąvoka. Būties sąvoka kartu su kitomis transcendentalijomis traktuojamos kaip analoginės sąvokos ontologiniu požiūriu, kaip pažįstančiajam žmogui intuityviai atsiverianti „būties analogija“. Straipsnyje trumpai apžvelgiami pagrindiniai Šalkauskio kultūros filosofijos postulatai, siejami su jo tomistinės filosofijos studijomis, pabrėžiant filosofinį, o ne teologinį tomizmo pobūdį. Autorius suranda ir parodo glaudžius ryšius tarp žmogaus kaip „pažįstančiojo būtį“ sampratos ir įvairių Šalkauskio kultūros filosofijos aspektų. Nagrinėjamas nevienareikšmis santykis tarp įvairių kultūros formų ir būties pažinimo, pripažįstant, kad ne kiekviena kultūros forma yra atvira krikščioniškajam teizmui. Kultūra gali tapti iššūkiu krikščionybei. Straipsnio autorius siekia pristatyti Šalkauskio kultūros filosofiją kaip gyvą ir aktualų tomistinės filosofijos balsą ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinės filosofijos kontekste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Analogija; Būties refleksija; Būties sąvoka; Būties sąvoka (ratio entis); Grožis; Gėris; Kaip kultūros agentas; Kultūra; Religija; Tiesa; Šalkauskis; Šalkauskis, Stasys; Žmogus; Žmogus kaip pažįstantysis būtį; Analogy; Beautiful; Being reflection; Culture; Good and Beatiful; Human as agent of; Human as intellector of being; Notion of being; Notion of being (ratio entis); Religion; Salkauskis; True; True, Good; Šalkauskis, Stasys.
