LT1832 metais caro Nikolajaus įsakymu uždarius Vilniaus universitetą išnyko Moralinių ir politinių mokslų fakultetas, tačiau filosofinių idėjų sklaida visai nenutrūko. Straipsnyje aptariamas tolesnis filosofijos gyvenimas Lietuvoje. Darbe atskleidžiama, jog filosofijos buvo dėstoma Vilniaus dvasinėje akademijoje. Nors Vilniaus imperatoriškajame universitete filosofijos skyriaus nebuvo, tačiau Universitete egzistavusi pagarba filosofijai skatino studentijos dėmesį jai kaip mokslui, teikiančiam idėjas ir pagrindžiančiam vertybes. Filosofijos idėjų sklaida Universitete paskatino kai kuriuos absolventus po studijų atsidėti filosofinei kūrybai. Vienas labiausiai palaikiusių filosofinį gyvenimą Lietuvoje netekus Universiteto buvo jo auklėtinis Juozapas Ignas Kraševskis, bendravęs su lietuvių kultūros veikėjais, kūręs grožinę literatūrą lietuviška tematika. Gausios vienuolijos Lietuvoje pirmoje XIX a. pusėje tebelavino savo narius filosofijoje ir teologijoje vietinėse mokyklose arba siuntė lavintis į Vilniaus universitetą, vėliau į Vilniaus dvasinę akademiją. Dvasinę akademiją iš Vilniaus perkėlus į Sankt Peterburgą, filosofinio lavinimo židiniais Lietuvoje liko vienuolynų mokyklos. Tačiau carizmas užsimojo ir prieš vienuolijas. Po 1863 metų sukilimo dauguma katalikų vienuolynų buvo uždaryti, tad išnyko ir vienuolijų mokyklos. Filosofinis gyvenimas Lietuvoje visai sumenko, Vilniuje tepasirodydavo vos viena kita filosofinio turinio knyga.Reikšminiai žodžiai: Angelas Daugirdas; Filosofija; Filosofija Lietuvoje XIX a; Kazimieras Lenartavičius; Logika; Moralės filosofija; Teologija; Vienuolijų mokyklos; Vilniaus dvasinė akademija; Vilniaus dvasinė akademinja; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Angelas Daugirdas; Closing of Vilnius University; Closure of Vilnius university in 1832; Convent schools; Kazimieras Lenartavičius; Logic; Moral philosophy; Philosophy; Philosophy in Lithuania in 19th century; Theology; Vilnius Spiritual Academy.
ENWhen Vilnius University was closed down in 1832 on the order of Tsar Nicholas, the Faculty of Moral and Political Sciences became extinct, although the dissemination of philosophical ideas did not cease totally. This article discusses the subsequent life of philosophy in Lithuania. The paper reveals that philosophy was taught at the Vilnius Theological Academy. Although there was no department of philosophy at the Imperial University of Vilnius, the respect for philosophy that existed at the university encouraged the student body to recognise it as a science which imparted ideas and substantiated values. The dissemination of philosophical ideas at the university impelled some of the graduates to devote themselves to philosophical works after they completed their studies. One of the people who most sustained philosophical life in Lithuania after the loss of the university was Juozapas Ignas Kraševskis, one of its alumni, who kept company with Lithuanian cultural figures and penned Lithuanian-themed literary works. The abundant religious orders in Lithuanian in the first half of the 19th c. were still training their members in philosophy and theology at local schools, or sending them to Vilnius University - and later to the Vilnius Theological Academy - to be trained. When the Theological Academy was moved from Vilnius to St Petersburg, the monastic schools became the centre of philosophical development in Lithuania. However, tsarist rule raised a hand against the religious orders are well. After the 1863 January Uprising, the majority of Catholic monasteries were closed down, so the religious schools died out as well. Philosophical life in Lithuania diminished entirely; rarely did a book with philosophical content emerge in Vilnius.