Meno vertinimo kriterijų klausimas XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvių estetikoje

LTStraipsnis skirtas meno vertinimo kriterijų klausimui, kurio aktualumą pirmaisiais XX a. dešimtmečiais lėmė profesionalumo ir lygiavimosi į europinį kontekstą siekusio lietuvių meno reikmės. Straipsnyje aptariami XIX a. pozityvizmo veikiamoje ir su romantizmu sietinoje meno sampratose gyvavę požiūriai į visuomeninį meno vaidmenį, utilitarinių meno vertinimo kriterijų jose įtvirtinimas. Analizuojama pirmaisiais XX a. dešimtmečiais susiklosčiusi novatoriškų meno autonomiškumo, estetinio vertingumo kriterijaus pirmaeiliškumo idėjų priešprieša utilitarinei meno traktuotei, įgavusi senojo ir naujojo lietuvių meno raidos kelių propaguotojų polemikos pavidalą. Dėmesys sutelkiamas į trečiajame dešimtmetyje senojo ir naujojo diskursų temine ašimi tapusią V. Mykolaičio-Putino ir A. Jakšto polemiką, kurioje objektyvistinei bei normatyvinei meno sampratai priešpriešinamas bandymas spręsti meno esmės apibrėžimo klausimą meno suvokimo plotmėje, utilitariniam meno pajungimui dorovės bei patriotizmo tikslams – meno santykinio autonomiškumo principas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių estetika; Vertybės; Meninės vertės kriterijai; Lithuanian aesthetics at the end of 19th and the begining of the 20th centuries; Values; Criteria of artistic appreciation.

ENThe paper deals with the issue of criteria of artistic appreciation, the issue that became prominent at the end of the 19th and the beginning of the 20th century because of the need of Lithuanian art to strive for professionalism and adjustment to the European context. Lithuanian aesthetics of that century was gradually overcoming the utilitarian treatment of art and moving towards the acknowledgement of the autonomy of art. Criticism directed towards the normative criteria of artistic appreciation was instrumental for the justification of modern developments in Lithuanian art.

• Literatūrologija / Literary Studies
• Menotyra / Arts