Явления переноса и генерализации в методической интерпретации лингвистического материала

LTStraipsnis skirtas psichologiniams užsienio kalbų mokymo aspektams. Pagrindinis dėmesys skiramas psichologiniam perkėlimo mechanizmui, leidžiančiam žmogui ne tik naudotis jau esama patirtimi, bet ir perkelti ją į naujai įgyjamas žinias bei įgūdžius. Autoriai aptaria ir analizuoja įvairias užsienio autorių perkėlimo teorijas. Aptardami transpozicijos problemas, iškylančias mokantis užsienio kalbų, autoriai pažymi, kad labai svarbu nustatyti kontaktuojančių kalbų panašumus ir skirtumus. Naudodamiesi praktiniu lietuvių kalbos žodžio morfemų pavyzdžiu, giminingu latvių ir rusų kalboms, autoriai parodo problemas, su kuriomis susiduria besimokantieji. Išsamiai nagrinėjama morfema „galūnė“, atskleidžiant, kaip netinkama šios morfemos samprata lemia besimokančiųjų klaidas ir mokymosi sunkumus. Teigiama, kad mokymosi procese supratimas apie galūnę kaip kintamą pagalbinę morfemą, sudarančią gramatines formas, nėra pakankama taisyklė, ji perdėm teoriška ir praktiškai neefektyvi. Autoriai teigia, kad jų patirtis rodo, jog besimokantieji turi vadovautis ne tiek mokykliniu galūnės apibrėžimu, kiek suvokti žodžio visumą. Būtent orientacija į pirminę žodžio kaitos formą yra teisingos transpozicijos pagrindas. Daroma išvada, kad pagrindiniai kalbų skirtumai išryškėja sintagmatiniame lygmenyje. Autoriai teigia, kad negalima išleisti iš akių to fakto, kad fleksinėse kalbose morfologijos vaidmuo svarbesnis nei mokantis analitinių kalbų. O žodis morfologijoje skyla į pagrindinius elementus, kurių žinojimas yra jų vartojimo sintagmatiniame lygmenyje pagrindas.Reikšminiai žodžiai: Generalizacija; Kalbinės medžiagos metodologinė interpretacija; Latvių kalba; Metodinė kalbinės medžiagos interpretacija; Mokymosi procesas; Morfologija; Perkėlimas; Psicholingvistika; Psichologiniai transpozicijos reiškiniai; Rusų kalba; Transpozicijos įsisavinimas; Užsienio kalbų dėstymas; Application of transfer; Foreign language teaching; Generalization; Latvian; Lithuanian; Methodological interpretation of linguistic material; Morphology; Process of teaching; Psychological factors of transfer; Russian; Transfer.

ENThe article is dedicated to psychological aspects of foreign language learning. The main attention is dedicated to the psychological mechanism of transposition, which allows a man to use the available experience and to transfer it to the newly acquired knowledge and skills. The authors discuss and analyse various theories of transition by foreign authors. While discussing problems of transposition arising in the process of foreign language learning, the authors note that it is very important to identify similarities and differences of the contacting languages. The morpheme galūnė “ending” is thoroughly analysed by revealing the way the improper concept of this morpheme determines learners’ mistakes and difficulties in the learning process. The authors claim that the perception of the ending in the learning process as a variable auxiliary morpheme constituting grammatical form is not sufficient. It is too theoretical and not efficient in practice. The authors also claim that their experience demonstrates that foreign language learners should not only follow the definition of the ending – they have to perceive the entire word. This focus on the primary form of word variation is the base for correct transposition. The authors conclude that the main differences between languages emerge at the syntagmatic level. They claim that one cannot ignore the fact that the role of morphology is more important in inflectional languages than in analytical ones. And, morphologically, words consist of elements, the perception of which is the base of the use thereof at the syntagmatic level.