Lietuvių liaudies choreografinių kūrinių pavadinimai : jų reikšmė ir įtaka šokio judesiams

LTNagrinėjant choreografinių kūrinių pavadinimus, straipsnyje siekiama rasti pagrindinį choreografinio kūrinio kriterijų, pagal kurį lietuvių liaudies šokius galima būtų skirstyti į įvairias grupes. Teigiama, kad nagrinėdami atskirą choreografinį pavyzdį, susiduriame su skirtingomis teksto ir judesio sąsajomis. Autorė pabrėžia, kad didžioji dalis choreografinių kūrinių yra palydimi dainomis, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad dainuojamasis tekstas daro įtaką šokėjų choreografijai , judesių sekai. Teigiama, kad galima aptikti ir tekstą iliustruojančių choreografinių kūrinių, ir nieko bendro su tekstu neturinčių choreografinių kūrinių. Autorės tyrimai rodo, kad dažniausiai šokiuose, kuriuose dainos tekstas iliustruoja šokio judesius, galime aptikti paskirties sinkretizmą, kai judesio, ritmo ir teksto pagalba yra nupasakojami tam tikri darbai, perduodama gyvenimiška patirtis. Ištyrinėjusi įvairius choreografinius pavyzdžius, autorė pastebi, kad šokio pavadinimas ne visada nusako šokimo būdą, ypač jei kūriniai palydimi tik daina . Straipsnyje daroma išvada, kad liaudies choreografinių kūrinių pavadinimai turėdavo įtakos dažniausiai tiems šokiams (jų choreografinei specifikai, charakteriui, atlikimui), kurie būdavo palydimi tik muzikos instrumentais arba muzika (pvz. : „Šėltinis“, „Tryptinis“, „Grąsytinis“). Straipsnyje teigiama, kad didžioji dalis choreografinių kūrinių pavadinimų kartu sufleruoja ir šokio pobūdį.Reikšminiai žodžiai: Choreografija; Judesiai; Klasifikavimas; Liaudies choreografija, klasifikacija; Lietuviai; Muzikinis pritarimas; Sinkretiškumas; Šokių pavadinimai; Choreography; Classification; Lithuanian folk choreography; Lithuanians; Movements; Musical accompaniment; Names of dances; Syncretism.

ENIn analysing titles of choreographic works, the author of the article attempts to find the main criteria of a choreographic work, according to which Lithuania folk dances can be grouped. The author claims that while analysing a separate choreographic work, she faces different relations between the text and the movement. She also emphasises that the majority of choreographic works are accompanied by songs, therefore, one cannot claim categorically that the sung text influences dancers’ choreography and the sequence of movements. It is possible to come across choreographic works illustrating the text as well as those, which have nothing in common with the text. The author’s research shows that usually dances with movements illustrating the text of the song contain syncretism of purpose, when the movement, rhythm and the text are applied to narrate about certain works and convey life experience. Having analysed various choreographic examples, the author notes that the name of a dance does not always convey the way of dancing, especially when dances are accompanied only by a song. The author of the article concludes that names of folk choreographic works usually influenced the dances (their choreographic specifics, character and performance), which were accompanied by only musical instruments or music (for example, “Šėltinis”, “Tryptinis”, “Grąsytinis”). The author also claims that the major share of names of choreographic works also imply the character of the dance.