Sporto mokslo raidos Lietuvos kūno kultūros akademijoje bruožai

LTLietuvos nepriklausomybės paskelbimas 1918 m. vasario 16-ąją sudarė prielaidas valstybiniu mastu plėtoti ne tik pramonę, žemės ūkį, bet ir kultūrą, švietimą. Nacionalinis pakilimas lėmė nauju judėjimų veiklos sričių atsiradimą, tuo laikotarpiu pradėjo formuotis pirmosios visuomeninės sporto organizacijos, atsirado pirmieji tautiniai sporto klubai. K. Dineikos, S. Garbačiausko, S. Dariaus iniciatyva pasirodė pirmosios publikacijos apie atskiras sporto šakas ir jų taisyklės, kūno kultūros įtaką tautos, ypač jaunimo, sveikatinimui, olimpinį judėjimą ir sporto varžybų, švenčių organizavimą. Ši veikla kėlė visuomenės susidomėjimą fiziniu lavinimu, neatsiejama asmenybės ugdymo dalimi. K. Dineika jau 1923 m., kalbėdamas apie moksleivių kūno kultūrą, teigė: „Kūno kultūros sritis - tai atskira įvairių pakraipų mokslo šaka. Tuo būdu ji gali būti dalykas ir labai naudingas, ir labai žalingas, žiūrint kuriuo būdu ir kurias kūno kultūros priemones asmuo pasirinks“ (Stonkus2, 2004). Plačiąja prasme „sportas - specifinė žmogaus judamosios veiklos forma, žmogaus kultūrinės veiklos išraiška, pasižyminti didele įvairove (Poderys, Visagurskienė, 2004). Mokslinė fizinio aktyvumo, judesių lavinimo, žmogaus fizinių galių kryptingo ugdymo, fizinio aktyvumo įvairiame amžiuje analizė sudaro sporto mokslo esmę. Šiame straipsnyje apžvelgiama sporto mokslo plačiąja prasme vystymosi raida Lietuvoje, didžiausią dėmesį atkreipiant į Lietuvos kūno kultūros akademijos nuveiktą darbą. [Iš Įvado]Reikšminiai žodžiai: Kūno kultūra; Sporto istorija; Sporto mokslas; History of sports; Physical Education; Physical culture; Science of sport; Sport history; Sport science.