Brolijos ir amatininkų cechai prie Vilniaus pranciškonų vienuolyno nuo XVII a. iki vienuolyno uždarymo 1864 m.

LTXV a. atsiradusios pranciškoniškos brolijos vienijo tikinčiuosius, praktikuojančius itin gilų pamaldumą konkrečiam šventajam arba tikėjimo slėpiniui. Brolijos turėjo bažnyčioje savo altorius, paskirtasis konvento kunigas ėjo brolijos kapeliono pareigas. Brolijų pastangomis tarp tikinčiųjų sklido pranciškoniškojo maldingumo formos. Straipsnyje plačiau aptariama prie Vilniaus pranciškonų vienuolyno veikusių Šv. Pranciškaus virvės, Amatininkų, Kristaus Kančios ir Šv. Ivono Išpažinėjo brolijų veikla. Religinėms brolijoms būdingų bruožų turėjo ir amatininkų cechai. Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo pranciškonų bažnyčioje amatininkai turėjo savo šventiesiems globėjams pašvęstus altorius, kartais net koplyčias. Čia vykdavo visos cechų apeigos, šv. Mišios už mirusius cecho amatininkus ir jų šeimų narius. XVII a. prie šios pranciškonų bažnyčios Vilniuje buvo žinomi odininkų, batsiuvių, mėsininkų, salyklininkų, XIX a. - puodžių cechai. Prie pranciškonų vienuolyno veikusios brolijos ir cechai buvo svarbūs tiek patiems jų nariams, tiek ir vienuolinei bendruomenei. Brolijos, kaip ganėtinai stiprios organizacijos, darė įtaką miesto visuomeniniam, politiniam gyvenimui. Svarbi religinių susivienijimų pagalba buvo ir pačiai Vilniaus pranciškonų vienuolinei bendruomenei. Brolijos ir amatininkų cechai rūpinosi bažnyčios koplyčių ir altorių atstatymu bei gražinimu. Jos prisidėdavo rengiant viešąsias pamaldas ir išlaikant konventą.Reikšminiai žodžiai: Amatininkų cechai; Brolijos; Cechai; Dvasinis gyvenimas; Lietuvos provincija; Pranciškonai; Pranciškonų vienuolynas; Vienuolynas; Vienuolyno bendruomenė; Vilnius; Artisan Guilds; Brotherhood; Franciscan Monastery; Franciscan Order; Lithuanian Province; Monastery; Monastic community; Spiritual life; The Brotherhood; Vilnius; Wilno.

ENFranciscan brotherhoods of the 15th century united fervent followers of a particular saint or a religious mystery. Brotherhoods had their own altars in churches, and a priest appointed by the convent acted as the chaplain of the brotherhood. Brotherhoods spread forms of Franciscan devotion among believers. The article further discusses activities of brotherhoods of the St. Francis’ rope, Artisan, the Passion and the St. John the Confessor of Vilnius Franciscan Monastery. Artisan guilds also had features characteristic of religious brotherhoods. Artisans of the Assumption of the Blessed Virgin Mary Franciscan Church of Vilnius had altars, or sometimes even chapels, devoted to their patron saints. They hosted all ceremonies of guilds, masses for the dead artisans and their family members. In the 17th century, this Vilnius church had famous guilds of dressers, shoemakers, butchers, and in the 19th century – potters. The brotherhoods and guilds operating under the Franciscan Monastery were important both for their members and the monastery community. Being strong organisations, brotherhoods had great influence on the social and political life of the city. Support provided by religious associations was important for the community of the Franciscan Monastery of Vilnius. The brotherhoods and artisan guilds took care of the restoration and decoration of chapels and altars of the church. They also contributed to the organisation of public prayers and maintenance of the convent.

• Šv. Antano Paduviečio gyvenimas ir darbai Vilniaus pranciškonų bažnyčios skliauto tapyboje / Gabija Surdokaitė-Vitienė. Excellentia virtutum: šventieji Lietuvos kultūroje / sudarytoja Asta Giniūnienė. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019. P. 67-104.
• Vilniaus amatininkų katalikų religinis gyvenimas XVI a. antroje pusėje / Darius Baronas. Lietuvos istorijos metraštis. 2018, 2017/2, p. 23-48.