Pagirniai – podėlio sergėtojai

LTPagirniai ir Dugnai XVI-XVIII a. istoriniuose šaltiniuose yra apibūdinti kaip pagonybės liekanas išsaugojusių religingų lietuvių namų dievybės. Namų dievų vaidmenį baltų tradicijoje paprastai atlikdavo chtoniniai numenai, kuriems, be dirbamų laukų, buvo artimas ir žemdirbio namų pasaulis su visu turtu, kurio didžiąją dalį sudarė iš žemės gautos derliaus atsargos ir gyvuliai. Tad Pagirniai ir Dugnai apibrėžtini ir kaip chtoniniai, ir kaip namų dievai. Straipsnyje atskleidžiama Pagirnių ir Dugnų prigimtis, jų atliekamos funkcijos, vieta ir vaidmuo lietuvių mitologinėje tradicijoje, taip pat sąsajos, analogijos su kitų tautų panašaus tipo mitiniais veikėjais. Pagirniai rezidavo kamarose arba svirnuose, po rankinėmis girnomis aptvare ar puode, Dugnai - taip pat kamaroje, kampe stovėjusiame puode arba tiesiog po girnomis. Girnomis malamų ar tiesiog kamaroje / svirne laikomų miltų sauga buvo pagrindinė Pagirnių ir Dugnų funkcija. Pagirniai ir Dugnai buvo ir šeimos dievai, kaip kad ir romėnų penatai. Tai rodo šeimos motinos ir jaunamartės, taip pat atskirai vyrų ir moterų palaikytas religinis ryšys su šiomis dievybėmis. Pagirniai ir Dugnai buvo implikuoti į specifinę chtoninių dievybių ir chtoninių vaizdinių sistemą. Jų kultas buvo glaudžiai susijęs su Žemynos kultu. Pagirnių kaip telūrinių numenų prigimtį atspindi ne tik jų funkcionavimo plotmė, bet ir zoomorfinė - "gyvatiška" jų forma. Taigi Pagirniai ir Dugnai - chtoninio mitinio universumo, užėmusio reikšmingą vietą religingo žemdirbio pasaulėvaizdyje, vienas komponentų.Reikšminiai žodžiai: Pagirniai; Dugnai; žaltys; Svirnas; Girnos; Miltai; Duona; Motina; Namų dievybė; žemės dievybė; Pagirniai; Dugnai; Grass-snake; Granary; Edgestone; Mother; Home deity; Chtonic deity.

ENThe Lithuanians have since long ago needed special gods - protectors of the household. The household-related functions in the Baltic tradition were usually allotted to the chthonic deities, which, besides caring for the farmland, were rather close to the farmer's home in general, including all its usual stuff, the main part of which consisted of the harvest and livestock. The numena of this kind comprise also the Lithuanian Pagirniai ('the ones [living] under quern'), or Dugnai ('bottoms'). This article aims at revealing the nature of these deities, their functions and peculiarities of their cult, as well as their role and place in the Lithuanian mythological tradition. The majority of data regarding Pagirniai and Dugnai, which were identified with them, has been supplied by the Jesuits carrying on their mission in Lithuania from the second half of the 16th century until the 18th century and observing strange phenomena, difficult to believe in the general European context of the time. The worship of Pagirniai is related to the cult of the household grass-snake. The name Pagirnys (sg.), or more frequently Pagirniai (pl.), was attributed to the domesticated grass-snakes, kept at home for religious purposes. Pagirniai and Dugnai should be regarded as chthonic deities, protectors of a certain sphere of the household. According to the principle of Interpretatio romana, the Pagirniai, as noted by Jesuits, corresponded with di penates, i.e. guardians of the food supplies, stored in the larder.The Pagirniai used to reside in boxrooms or granaries (depending on the place where the grain was milled), under the quern, in an enclosure or a pot. Dugnai were similarly located as dwelling in the granary, in the pot standing at the corner or simply under the quern ("a handful of sand"). The chief function of both Pagirniai and Dugnai was protection of the grain to be milled and the flour usually stored in the larder or in the granary. Pagirniai and Dugnai were also the family deities, just as the Roman penates (di familiares). This is also supported by the fact that the mother of the family and the daughter-in-law addressed these beings separately, the religious connections of the male and female family members with them were also tended for separately. Thus Pagirniai and Dugnai were included into the specific system of chthonic deities and chthonic images. Their cult was closely related to the worship of Žemyna. The nature of Pagirniai as tellurian numena is reflected not only in the level of their functioning, but also by their zoomorphic ("snake-like") form. The data regarding the epiphany of Pagirniai in the form of grass-snakes supplements the already comparatively sufficient information of the cult of the grass-snakes as the household beings practiced by the Baltic peoples. Therefore Pagirniai and Dugnai might be considered as a component of the chthonic mythic universe, forming quite a significant part in the worldview of a religious farmer. [From the publication]