Mūras su baltiškąją plytų perriša Lietuvoje
LTPastaraisiais metais pagausėjo duomenų apie senųjų mūrų statinių su baltiškąja (vendetine) plytų perriša paplitimą Lietuvoje. Nemažai tokių statinių liekanų rasta Vilniaus Žemutinėje pilyje atliekant archeologinius ir architektūrinius tyrinėjimus. Jų rasta ir Senuosiuose Trakuose. Tačiau neturime istorinių šaltinių šių statinių liekanoms datuoti. XIX a. antrojoje pusėje – XX a. pirmaisiais dešimtmečiais apie Lietuvos ankstyvąją praeitį rašę istorikai bei menotyrininkai neigė buvus galimybę Lietuvoje atsirasti mūrui iki 1387 m., t.y. iki antrojo Lietuvos krikšto. Pastaruoju metu, plečiantis darbams senuosiuose objektuose, didėjant architektūros tyrėjų patyrimui, pardėta kruopščiau tirti mūro su baltiškąja plytų perriša liekanų statybines savybes. Ieškoto šiam mūrui analogų artimiausiose mums to meto šalyse – Livonijoje, Prūsijoje, taip pat Voluinėje. XIII – XIV a. su šiomis šalimis Lietuva turėjos daug kontaktų, ne tik karinių, bet ir prekybinių, net giminystės ryšių. Straipsnyje pabrėžiama, kad jaunai Lietuvos valstybei XIII – XIV a. buvo iškilęs gyvybinis uždavinys apginti savo šalį, ją stiprinti, mokytis pilių statybos. Labiausiai buvo stengtasi tvirtinti Vilniaus pilis, nes jos buvo didžiųjų kunigaikščių domeno branduolys. Ta akivaizdžiai liudija ir natūros tyrimų duomenys. Apie šį branduolį kelios kitų pilių (mūrinių ir medinių) grupės. Straipsnyje prieita išvada, kad baltiškasis plytų perrišos būdas Vilniaus pilies statybose pradėtas naudoti XIII a. antrojoje pusėje. Gotikos plytų perriša Lietuvoje pradėta taikyti nuo XIV a. vidurio. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pilys; Mūro statiniai; Castle.
ENLately there has been more data available on the proliferation of stone buildings with the Baltic bond of the brick in Lithuania. The remains of such structures have been found in Vilnius Lower Castle when making archaeological and architectural explorations. They were also found in Old Trakai. We do, however, lack historical sources for dating the remains of these structures. The historians and the art critics of the late 19th c. and the early decades of the 20th c., who wrote about Lithuania’s ancient past, rejected the possibility of masonry’s being present in Lithuania until 1387, i.e., until Lithuania’s second baptism. Lately, as the amount of work on the old objects as well as the experience of architecture researchers have increased, the more meticulous study of construction features of the stonework with the Baltic brick bond has begun. The counterparts of a construction were searched for in the old neighbouring countries: Livonia, Prussia, and Volhynia as there were many contacts between Lithuania and these countries in 13th – 14th c. The article points out that in the 13th – 14 c. Lithuanians were faced with crucial tasks of defending and strengthening their country as well as learning how to construct castles. Much attention was given to fortification of Vilnius’ castles, since they formed the nucleus of dukes’ domain. Such a nucleus has been attested by several groups of other (stone and wooden) castles. The article concludes that the Baltic brick bond was first put to use in the late 13th c. The Gothic brick bond was put into use in Lithuania since the middle of the 14th c.
