Vargoniškoji begalybės dimensija Čiurlionio ir Bacevičiaus kūryboje
LTStraipsnis skirtas aptarti dviejų didžių lietuvių kompozitorių M. K. Čiurlionio ir V. Bacevičiaus vargoniškosios begalybės dimensijai, išryškinti svarbiausius estetinius ir stilistinius šių muzikų kūrybos bruožus. Vargonų muzika tradiciškai siejama su bažnytine muzika, choru, giesme, jie savo skambesy išsivaduoja „į begalybę“ – tarsi nejučia pasąmoningai aktualizuoja gamtos pirmapradiškumą, gyvybinių galių mistiką, formos atvirumą. Tai matome kylančia banga ryškėjant XX a. muzikoje, ambicinguose jos siekiuose atsinaujinti, progresyviai traktuojant meno reiškinius, ieškant šį virsmą žadinančių šaltinių. XX a. pradžios kūrėjai savo vizijas sieja ir su kosmoso idėja, ir su žmonijos mitais, beribėmis gamtos stichijų galiomis, bet vargonų muzikoje tai tiesiogiai neatsispindi. Vis dėlto šiedu reiškiniai palaipsniui suartėja ir skleidžia neįtikėtinus atsinaujinimo veiksnius: dinamizmą, „išskleistą“ faktūros erdvę. M. K. Čiurlionio muzikoje vargonų gausmo inspiracija tampa reikšminga idėja, naujos vizijinės perspektyvos galimybė jo kūryboje, gausmas kaip erdvės, kosmoso harmonijos ir prarajos begalybė. Tai daro jo muziką „vargonišką“ plačiąja prasme – faktūriškai ir dinamiškai „peržengiančią ribas“ – visapusiškai daugiaplanę, teikiančią absoliuto galios ir sudėtingos minties pojūtį. Panašiai savo kūryboje atsiveria ir V. Bacevičius: jo muzikoje prabunda poreikis išreikšti pasaulio visuotinumo, visatos skambesio idėją, susieti ją su naujomis technologijomis (idėja išreiškiama erdvės mastu – gausmo, įtampos proveržių, „nuotolio įveikimo“ būdu).Reikšminiai žodžiai: Bacevičius; Begalybės dimensija; Lyginamoji analizė; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Vytautas Bacevičius; Vargonų muzika; Čiurlionis; Bacevičius; Comparative analysis; Dimension of infinity; Infinity dimension; M.K. Čiurlionis; Organ music; V. Bacevičius; Čiurlionis.
ENThe article is designed to discuss a dimension of pipe organ infinity of two great Lithuanian composers, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis and Vytautas Bacevičius, and to highlight key aesthetic and stylistic features of these musicians’ creative work. The music of pipe organs is traditionally linked to church music, a choir or a psalm. In their sound, organs struggle free into “infinity”, as if they subconsciously actualised the primevalness of nature, the mystique surrounding life powers and openness of the form. We see this in the form of a rising wave in 20th-century music and its ambitious goals of renewal, in a progressive approach to phenomena of art and in the search for sources awaking this conversion. In the early 20th century, creators related their visions to both the idea of outer space and myths of mankind together with unlimited powers of the forces of nature; however, this was not directly reflected in music. Nevertheless, these two phenomena gradually became close and sent incredible factors of renewal – dynamism and “outspread” space of facture. In Čiurlionis’ music, a meaningful idea, a possibility of a new vision perspective in his creative work and humming as infinity of space, the cosmos harmony and an abyss become an inspiration for organ humming. This makes his music “organ-like” in a broad sense – “crossing limits” in the terms of facture and dynamics, completely multifaceted and able to give us a sense of absolute power and complex thought. Bacevičius uncloses in his creative work in a similar way: in his music, a need awakes to express an idea of the world universality and the sound of the universe, and to link it to new technologies (the idea is expressed on a space scale – by means of humming, outbreaks of tension and “overcoming the distance”).
