Formos ir turinio pokyčiai tradicinių lietuvių patarlių perdirbiniuose

LTTradicinių patarlių perdirbimas, patarlių naujadarų kūrimas, yra tarptautinis, visuotinai paplitęs reiškinys. Vadinamųjų antipatarlių itin gausu žiniasklaidoje, šiuolaikinėje literatūroje, kine, muzikoje. Šiame straipsnyje aprašomi lietuvių antipatarlių struktūriniai kūrimo modeliai bei semantiniai pokyčiai. Iš jaunimui skirto žurnalo "Panelė" priedo "Maxi panelė" surinkti pavyzdžiai grupuojami pagal formos kaitos požymius, stengiamasi tiksliau aprašyti lietuvių patarlių perkūrimo modelius, taip pat aprašomi semantiniai pokyčiai ir ieškoma semantinio kitimo dėsningumų. Peržvelgta per 20 leidinio numerių (2000-2007 m.), surinkta daugiau kaip 40 pavyzdžių. Tyrimo metu paaiškėjo, kad lietuviškos antipatarlės kuriamos pagal tuos pačius modelius kaip ir visame pasaulyje, kokių nors ryškių skirtybių neatrasta. Kalbant apie antipatarlių turinio kitimą, išryškėjo du tipai: vienais atvejais antipatarlės reikšmė konkretizuojama, aktualinama ir paprastai suvokiama tiesiogiai, tačiau ji neprieštarauja tradicinės patarlės idėjai, kitais - perdirbinio reikšmė prieštarauja tradicinės patarlės idėjai ar bent jau abejoja tradicinės patarlės postulatais. Dauguma aptartų perdirbinių ir jų tradicinių atitikmenų priklauso skirtingiems meninės kalbos lygmenims. Patarlėje yra dėstoma, įrodinėjama, teigiama, apibendrinama ir pakeliama į meninės kalbos lygmenį. Antipatarlė, atvirkščiai, sukonkretina, susiaurina, nužemina ir nekalba metaforomis. Vienas iš antipatarlės kūrimo tikslų - sukelti juoką. Sąmojo efektas pasiekiamas, kai suvokiama antipatarlės ir tradicinės patarlės priešprieša, jų neatitikimas.Reikšminiai žodžiai: Patarlės; Antipatarlės; Patarlių perdirbimas; Paremiologija; Proverbs; Antiproverbs; Remaking of proverbs; Paremiology.

ENProcessing of traditional proverbs and developing new proverb neologisms is an international, universal phenomenon. The so-called anti-proverbs are especially often met in mass media, modern literature, cinema, and music. This article describes structural models of developing Lithuanian anti-proverbs and their and semantic changes. Examples selected from the addition of youngsters' magazine “Panelė” named “Maxi panelė” are grouped according to the characteristics of the development of shape; the author aims to more accurately describe models of processing Lithuanian proverbs, describes semantic changes, and searches for semantic change patterns. The author reviewed more than 20 issues of the publication (2000-2007) and collected more than 40 examples. The study showed that Lithuanian anti-proverbs are created using the same models as in the whole world, none significant differences were discovered. With regard to the changes in content of anti-proverbs, two types were disclosed: in some cases, the meaning of the anti-proverb is being concretized, made more relevant, and usually understood directly, but it is consistent with the idea of a traditional proverb; in other cases, the meaning of processed proverb contradicts to the idea of the traditional one, or at least questions postulates of a traditional proverb. Most discussed anti-proverbs and their traditional equivalents belong to different artistic levels of language. Proverbs teach, argue, maintain, summarize, and raise the artistic level of the language. Anti-proverbs, in contrary, make metaphors more specific, narrow, and lower linguistic level. One of the objectives of developing anti-proverbs is to cause laughter. The effect of wit is obtained when the contracts between the anti-proverb and proverb is assumed.