Citrinos su ŽIV įdaru, arba ko bijo šiuolaikinis žmogus

LTStraipsnyje aptariama iki šiol lietuvių folkloristų mažai tyrinėta naujoviškosios tautosakos sritis– šiuolaikines sakmės, šiuolaikiniai pasakojimai ir gandai. Gretinant šiuolaikines sakmes, šiuolaikinius pasakojimus ir gandus su tradicine liaudies kūryba, siekiama nustatyti, ar pagrįstai šie kūriniai laikytini folkloru, kuo jie panašūs į senąsias mitologines sakmes, pasakojimus bei tikėjimus ir kuo nuo jų skiriasi. Autorė teigia, kad šiuolaikinės sakmės, pasakojimai ir gandai yra stipriai emociškai angažuoti ir daugeliu atvejų jie apeliuoja į neigiamų emocijų lauką – tai įvairios šiuolaikinės sociokultūrinės naujų kompiuterinių technologijų, sunkių, nepagydomų ir todėl gąsdinančių ligų, anonimiškų ir nesaugių viešojo maitinimo įstaigų fobijos. Neretai gandų ar šiuolaikinių pasakojimų antiherojais tampa įvairūs marginalai, visuomenės socialiniuose paribiuose esantys asmenys – programišiai, narkomanai, gaišenų supirkėjai, neaiškios kilmės maitinimo įstaigose dirbantys ir lietuvio skrandžiui neįprastus valgius gaminantys asmenys. Autorė konstatuoja, kad kaip ir anksčiau, taip ir dabar baugu yra tai, kas menkiau pažįstama ar egzotiška. Taigi dauguma šiuolaikinių pasakojimų remiasi ryškia savo – svetimo priešprieša, kuri esanti viena iš jungiamųjų grandžių tarp tradicinio mitinio pasaulėvaizdžio ir modernaus gyvenimo būdo. Pabrėžiama, kad šiuolaikinės visuomenės patiriamos baimės dar labiau skatinamos viešosios informacijos priemonėse pasirodančių neva patikrinta informacija grįstų publikacijų ar virtualioje erdvėje plintančių gandais paremtų pasakojimų.Reikšminiai žodžiai: Gandas; Mitologinė sakmė; Pasakojimas; Tikėjimas; Šiuolaikinis pasakojimas; Šiuolaikinis pasakojimas, gandas; Šiuolaikinė sakmė; Belief; Contemporary legend; Contemporary narrative; Contemporary tale; Mythological legend; Mythological tale; Narrative; Rumor; Rumour; Story; Urban legend.

ENThe article discusses a part of modern folklore, namely, the so-called contemporary legends, contemporary narratives and rumours. So far this phenomenon has avoided consistent scholarly attention in Lithuania. By comparing contemporary legends, contemporary narratives and rumours with traditional folklore, the author attempts to establish whether or not these pieces should be rightly regarded as folklore and in what way they are similar to or different from the traditional folk legends, narratives and old beliefs. The author claims that contemporary legends, narratives and rumours are emotionally engaged and they mostly appeal to the domain of negative emotions, i.e. phobias of new computer technologies, severe, incurable and thus frightening diseases, anonymous and unsafe institutions of public catering. Usually various marginal persons from social peripheries, such as hackers, drug addicts, persons working in catering institutions of unclear origin and cooking food unusual for Lithuanian stomach become anti-heroes of rumours and contemporary narratives. The author claims that any phenomenon barely known or exotic has always been and continues to be frightening. Therefore, the majority of contemporary narratives are based on the prominent “us-them” opposition, which is one of the links uniting traditional mythical worldviews and contemporary lifestyle. The author emphasises that the fears contemporary society faces are further encouraged by supposedly verified mass media publications or narratives based on rumours spread in virtual domain.