Objekto problema šiandienos tautosakos moksle ir naratyvų analizės perspektyvos

LTStraipsnyje dabartinės lietuvių folkloristikos kontekste yra nagrinėjamos šiuolaikinės užsienio šalių folkloristikos ir ypač autobiografinių naratyvų tyrimų teorijos, remiantis Vakarų šalyse plėtojamų tarpdalykinių humanitarinių tyrimų tendencijomis, aptariama pastaruoju metu lietuvių tautosakos moksle besiklostanti situacija bei pasiūlomos galimos tolesnės folkloristikos raidos perspektyvos. Nykstant ir transformuojantis klasikiniams tradiciniams tautosakos žanrams bei tautosakos mokslo aktyvesnio įsitraukimo į tarpdisciplininius humanitarinius tyrimus būtinybė priverčia atsigręžti į vadinamuosius autobiografinius pasakojimus. Kitų humanitarinių mokslų tokių, kaip istorija, antropologija, lingvistika bei literatūrologija, atstovai kuria plačią tarpdisciplininių tyrimų sritį - naratologiją. Straipsnyje pristatant vieną kitą Vakarų šalyse plėtojamą teoriją, atskleidžiamos folkloristų lygiaverčio įsiliejimo į šią tyrimų sritį galimybių gairės. Autobiografinių naratyvų analizė neturėtų tapti tik vienu tautosakininkų interesų konceptualizavimo būdų. Šiuo metu yra iškilusi neabejotina tyrimų sričių išplėtimo bei reformistinio požiūrio į folklorą būtinybė.Reikšminiai žodžiai: Tautosaka; Naratyvai; Objektas; Narrative; Subject.

ENAs proved by the experience gained during the extensive recent fieldwork sessions, the traditional folklore genres keep rapidly vanishing as result of various modern social and cultural processes. Therefore the usual well-worn folkloristic practices of searching for the traditional folklore pieces are increasingly becoming an impossible mission. Thus, the necessity of re-thinking and re-defining the nowadays Lithuanian folklore becomes particularly urgent. Moreover, the pressing need for expanding interdisciplinary cooperation also makes Lithuanian folklorists to turn to various autobiographical narratives: e.g. personal experience stories, life stories, memoirs, and various personal accounts. True, investigation of such texts requires different theoretical and methodological approach, as well as rather broad understanding of the research field in general. After having briefly discussed the changing international notion of folklore and its current transformations, the author of the article proceeds to draw attention towards those theories of narrative analysis that explicitly elaborate upon the background of folklore research. These include, primarily, suggestions by Sandra K. D. Stahl regarding studies of personal experience stories as an intermediate stage between traditional folklore and the narratives of factual kind. Also, attention is drawn to the contribution by Ulf Palmenfelt (based on the ideas by Katharine Young) to the broad interdisciplinary field of narratology, which he defines as ethnography of narrating.Folklorists should have their say in the expanding field of oral history as well, because their familiarity with various fieldwork recording techniques and capacity to deal with oral texts, transforming them into more or less concise written narratives even surpasses qualifications acquired by representatives of other scholarly fields. According to the author of the article, the possibilities of conceptualization of the nowadays folklore research, as well as perspectives of interdisciplinary cooperation, are numerous; and folklorists only need to acquire certain degree of flexibility and broaden the scope of their research - both in terms of interests and methods. [From the publication]