Individualizacija kaip suaugusiųjų meninio ugdymo reiškinys : disertacija

LTIndividualizacija traktuojama kaip edukologinis reiškinys, išryškinantis asmenį, jo unikalumą ir suasmeninantis mokymo procesą bei dalyko turinį, atsižvelgiant į kiekvieno ugdytinio ypatybes. Iš kitų ugdymo reiškinių individualizacija išsiskiria subjektyvia prieiga, būdinga meninio ugdymo realybei. Tyrimu patvirtinama hipotezė, kad individualizacija yra asmenybės meninės sklaidos veiksnys, meninio ugdymo organizavimo principas, asmens sociokultūrinės integracijos prielaida. Tyrime individualizacija gvildenama integralioje mokymo proceso ir dailės dalyko turinio vienovėje. Darbe pagrindžiamas individualizacijos hipotetinis modelis (suaugusiųjų ugdymo daile turinys ir mokymo procesas, subjektyvioji meninė patirtis, meno kūrinys, sociokultūrinė integracija, saviugda, profesinis kryptingumas). Darbo esmė - individualizacijos ir individualizavimo, kaip didaktinių sistemų, tarpusavio priklausomybės atskleidimas parodant ugdytojo ir ugdytinio skirtingas pozicijas. Individualizacija: ugdytinis atskleidžia savo subjektyvius išgyvenimus ir meninę patirtį, kuria individualizuotą didaktinę sistemą atsižvelgdamas į ugdymo situacijos unikalumą. Individualizavimas: ugdytojas taiko didaktinę sistemą atsižvelgdamas į ugdytinių individualius skirtumus, patirtį ir galimybes. Tyrimu sukonkretinamos individualizacijos, kaip ugdymo reiškinio, ypatybės, reikšmingos tobulinant suaugusiųjų meninį ugdymą. Apibūdinama individualizacijos įtaka modeliuojant suaugusiųjų meninį ugdymą. Todėl suaugusiųjų meninio ugdymo tyrimo rezultatai ir rekomendacijos gali būti taikomos rengiant būsimuosius meno mokytojus, tobulinant permanentinį meninį ugdymą pagal Švietimo gairių (2003–2012) orientyrus.

ENIndividualization is treated as an educology phenomenon, highlighting the individual, his being unique and personifying the educational process and the content of the subject, taking into consideration each student’s features. Individualization stands out from other education phenomena by subjective access, characteristic to the reality of art training. The study justifies the hypothesis that individualization is a factor of a person’s artistic spread, a principle of organization of art training and a presumption for the person’s socio-cultural integration. In the study individualization is analyzed within the integral unity of the educational process and the content of the art subject. The hypothetical model of individualization (the content and educational process of art training of adults, subjective artistic experience, art work, socio-cultural integration, self-education and professional direction) is justified. The essence of the study is revelation of individualization as a didactic system by showing the different positions of the educator and the educated. The educated reveals his subjective and artistic experience, develops the didactic system taking into consideration the uniqueness of the educational situation, and the educator applies the didactic system taking into consideration the individual differences, experience and possibilities of the educated. The study specifies the particularities of individualization as an educational phenomenon, significant for development of the art training of adults and characterizes the influence of the individualization on modelling the art training of adults. Therefore the results of the study of art training of adults and recommendations can be applied when educating art teachers and developing the permanent art training according to the Educational Guidelines (2003–2012).

• Būsimųjų dizainerių, fotografų technologų ir inžinierių profesinės nuostatos / Jolanta Kanapickaitė. Technologijos ir menas: tyrimai ir aktualijos. 2010, 1, p. 15-19.
• Būsimųjų inžinierių, dizaino ir fotografijos technologijų specialistų požiūris į individualizaciją ir kolektyvizaciją profesinio rengimo kontekste / Jolanta Kanapickaitė. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose. 2010, Nr. 7, p. 43-50.
• Individualizacija ir bendruomeniškumas profesinio rengimo kontekste / Jolanta Kanapickaitė. Pedagogika. 2013, 110, p. 57-65.
• Technological education as a socio-educational factor in the creativity of 5th - 6th formers / Palmira Pečiuliauskienė, Ilona Valantinaitė. Contemporary education contexts / compiler L. Jašinauskas. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2013. P. 205-217.
• V-VI klasės mokinių kūrybingumo ugdymo technologijų pamokose veiksniai / Palmira Pečiuliauskienė, Ilona Valantinaitė. Pedagogika. 2013, 110, p. 72-79.
• V-VI klasių mokinių požiūrio į kūrybingumą, turimų žinių ir sukurtų gaminių pritaikomumą bei vertinimą kiekybinis tyrimas / Ilona Valantinaitė. Socialinis ugdymas. 2012, Nr. 19 (30), p. 64-76.