Akmenys su smailiadugniais dubenimis

LTStraipsnyje nagrinėjama akmenų su smailiadugniais dubenimis tema ir plėtojama habil. dr. V. Urbanavičiaus hipotezė apie tai, kad šie akmenys buvo ypatingi sodybų aukurai, susiję su namuose laikomų žalčių kultu. Akmenys su smailiadugniais dubenimis, kurių skaičius preliminariais duomenimis – apie 400–450 (įskaitant ir sunaikintus), yra paplitę dviejuose pagrindiniuose regionuose: Vidurio Lietuvos – pietų Latvijos pakraštyje ir Utenos krašte. Straipsnis remiasi 142 akmenų analize, tyrimų dėmesys pirmą kartą nukreiptas nuo dubenų gaminimo technikos ir dubenų pavidalo į akmenų formą. Atlikta akmenų formos bei formos ir dubens santykio analizė parodė, jog apdirbimo žymių turintys akmenys buvo pagaminti kaip kertiniai (kampiniai pamatų) namų akmenys. Šios išvados teikia pagrindo manyti, kad akmenys su smailiadugniais dubenimis buvo namuose, girnų kampe įrengtų „šeimyninių altorių” elementai. Čia buvo garbinama deivė Žemyna ir dievas Pagirnis. Sakmėse šių dviejų dievų bruožus apsorbavo Aitvaras. Lieka neaišku, kam kertėse buvo skirti dubenys: aukojimams, žalčiams skirtam pienui supilti ar ypatingai žemei laikyti. Akmenų su smailiadugniais dubenimis paplitimas verčia manyti, kad ši tradicija nebuvo būdinga kuriam nors etnosui ar vieno administracinio vieneto gyventojams. Gali būti, kad baigiantis karui su kryžiuočiais arba tuoj po jo pabaigos gyventojai iš Vidurio pietų Lietuvos, kuriems nagrinėjama tradicija buvo būdinga, ėmė keltis į šiaurę ir į rytus, kur pasiekė net Utenos apylinkes. Tokie akmenų arealai, kokie žinomi šiandien, susiformavo XVI a. viduryje – antrojoje pusėje). [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Akmuo su dubeniu; Geografinis paplitimas; Tipologija; Mitologija; Šeimos altorius; Stone with bowl; Geographical distribution; Typology; Mithology; Faltar.

ENThe article focuses on stones with narrow-bottomed bowls and develops the hypothesis saying that those stones were peculiar altars of homesteads related to the cult of grass-snakes kept at home. The current number of stones with tapered bowls basing on preliminary data ranges from 400 to 450 (including destroyed specimens). They are spread in two main regions. One region covers the Middle Lithuania - the border of South Latvia and the Utena region. This article is based on the analysis of 142 stones with tapered bowls. The research is for the first time focused not on the technique of bowl making and the shape of bowls, but on the shape of stones. The analysis of the shape of stones and that of the stone - bowl shape ratio showed that the stones with bowls having marks of processing were made as corner stones for dwellings. These conclusions bring forth the idea of stones with tapered bowls kept at home as elements of "family altars" equipped in grindstone corners. They were used to worship goddess Žemyna and god Pagirnis. In stories the brownie absorbed the traits of these two gods. The question remains unanswered: for what purpose the bowls were kept in the corners: for offering, for cupping grass-snakes' milk or for keeping special holy earth. The spreading of stones with tapered bowls forces to think that this tradition was not typical to the population of a certain ethnos or an administrative entity. It may be that pending the end of the Teutonic wars or after them people of middle and south Lithuania who followed the traditions analysed in this article started moving northwards or yet farther to the East up to the surroundings of Utena. The presently known ranges of stones formed in the period from the mid to the late 16th century.