Lietuvių kalbos žodžių tvarka XVI-XIX a.: atributinės frazės

LTMonografijoje tiriama atributinių frazių dėmenų tvarka XVI-XIX a. lietuviškuose originaliuose (pamokslų ir didaktinės prozos) ir verstiniuose (pamokslų ir Biblijos) tekstuose, pirmuosiuose lietuviškuose žurnaluose ir XIX a. tarmių užrašymuose. Remiantis gautais duomenimis apibrėžiami vyraujantys atributinių frazių modeliai, nustatomos jų raidos tendencijos ir bendrieji dėsningumai. Siekiama atskleisti, kokie atributinių frazių modeliai dominavo senojoje lietuvių kalboje ir ar jie skyrėsi nuo dabartinės kalbos; ar lietuvių kalbos žodžių tvarkos modeliai ir jų koreliacijos iš tikrųjų „netipiški“ Baltijos regiono, Europos ir pasaulio kalbų fone. Atributinės frazės tiriamos ne izoliuotai, o atsižvelgiant į sakinio intonacijos, ritmikos ir struktūros veiksnius, kontekstą, semantiką. Monografiją sudaro trys dalys. Pirmosiose dviejose aprašyta atributinių frazių su derinamaisiais pažyminiais (būdvardžiu, skaitvardžiu, įvardžiu ir dalyviu) ir su genityvo pažyminiais (daiktavardžio ir įvardžio) dėmenų tvarka. Trečiajame dėmenų tvarka analizuojama sudėtinėse atributinėse konstrukcijose. Apžvelgiama ir frazių su kiekybės turinio genityvu struktūra ir semantika bei jų sąsajos su atributiniais genityvais. Verstinių tekstų atributinių frazių dėmenų tvarka lyginta su atitinkamomis originalų vietomis. Monografijos duomenų bazę sudaro 46205 atributinės frazės. Pavyzdžiai buvo išrinkti rankiniu būdu, tyrimui sudaryti abėcėliniai jų sąrašai, žymėtas pasikartojančių frazių skaičius. Pateikiami statistiniai duomenys apie šaltiniuose rastų skirtingų tipų atributinių frazių dėmenų tvarką.Reikšminiai žodžiai: Atributinė frazė; Būdvardis; Daiktavardžio genityvas; Dalyvis; Derinamasis pažyminys; Intonacija; Istorinė sintaksė; Nederinamasis pažyminy; Pažymimasis žodis; Postpozicija; Prepozicija; Skaitvardis; Sudėtinė atributinė konstrukcija; Įvardžio genityvas; Žodžių tvarka; Adjective; Agreeing modifier; Attributive phrase; Compound attributive construction; Compound attributive phrase; Genitive modifier; Historical syntax; Intonation; Modified word; Modifier; Noun genitive; Numeral; Participle; Postposition; Preposition; Pronoun genitive; Word order.

ENThe purpose of the monograph is the research of the order of attributive phrase elements in Lithuanian originals (sermons and didactic prose) and translated texts (sermons and the Bible) dating back to the 16th–19th c., the first Lithuanian magazines and records of 19th-c. dialects. Prevailing models of attributive phrases are determined, the trends and general regularities in their development are established based on obtained data. It is attempted to reveal what attributive phrase models were predominant in ancient Lithuanian and whether they differed from the current language; whether the models of Lithuanian word order and their correlations were actually “untypical” in the context of the languages spoken in the Baltic region, Europe and the world. Attributive phrases are not studied in an isolated way. Sentence intonation, rhythm and structural factors, context and semantics are taken into consideration. The monograph consists of three parts. The first two describe the order of elements in attributive phrases with coordinate modifiers (an adjective, numeral, pronoun and participle) and genitive modifiers (a noun and pronoun). The third one analyses the order of elements in compound attributive constructions. The structure and semantics of phrases with the partitive genitive are also reviewed, as well as their links with attributive genitives. The order of elements in attributive phrases in translated texts is compared to respective places of originals. The monograph database consists of 46,205 attributive phrases. The examples were selected manually, their lists were compiled in an alphabetical order for the research, the number of repeated phrases was marked. Statistical data about the order of elements in different types of attributive phrases found in sources is provided.