LTStraipsnyje pristatomi Lietuvos vietos savivaldos tarporganizacinės sąveikos tyrimo rezultatai. Straipsnio tikslas - atsakyti į klausimą, kuri iš partnerystės įgyvendinimo strategijų - rėmimo ar įgalinimo - yra efektyvesnė siekiant partnerystės plėtros ir gerų socialinių rezultatų. Straipsnyje išryškinami pagrindiniai strategijų skirtumai, analizuojant vietos savivaldos tarporganizacinės partnerystės kontekstą, organizacinę struktūrą, respondentų požiūrį į tarporganizacinių projektų rezultatus bei socialinį poveikį. Tyrimo rezultatai rodo, kad įgyvendinant tarporganizacinės veiklas vis dar retai vienijamasi bendrų interesų pagrindu, mažai dėmesio skiriama partnerystės poreikiui ištirti, nėra užtikrinami įtraukimo bei dalyvavimo principai, iš esmės nevykdomas tarporganizacinių projektų poveikio monitoringas, netiriamas bendros veiklos socialinis poveikis. Vis dėlto daroma išvada, kad efektyvesnė yra įgalinimo strategija. įgyvendinant sąveiką, paremtą įgalinimu, stebima daugiau teigiamų partnerystės elementų nei rėmimo atvejais. Tai ypač svarbu formuojant teigiamą požiūrį į kolektyvinius pasiekimus ir kaupiant partnerystės patirtį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vietos savivalda; Tarporganizaciniai santykiai; Partnerystė; Local government; Interorganizational interaction; Partnership.
ENThe article contains the results of the research on the inter-organisational interaction in Lithuanian local self-governance. The purpose of the article is to answer the question which partnership implementation strategy – supporting or enabling – is more efficient to achieve partnership development and good social results. The main differences of strategies are highlighted by the analysis of the context of inter-organisational partnership in local self-governance, its organisational structure, respondents’ opinion about the results of inter-organisational projects and the social impact in the article. The results of the research show that when implementing inter-organisational activities, unification on the basis of common interest is still rare, little attention is paid to the studies of the need for a partnership, the principles of engagement and participation are not ensured, monitoring of the impact of inter-organisational projects is hardly performed, the social impact of common activities is not examined. Nevertheless, it is concluded that the enabling strategy is more efficient. In case of the interaction based on enabling, more positive partnership elements are observed than in cases of support. It is particularly important when shaping a positive attitude to collective achievements and acquiring partnership experience.