Psalmyno vertimų keliami klausimai

LTPer keturis pastaruosius dešimtmečius Lietuvoje buvo išleisti arba ją pasiekė devyni Psalmyno vertimo variantai: 5 katalikų, 3 protestantų dvasininkų ir 1 pasauliečio poeto Sigito Gedos. Visi jie teikia įdomių įžvalgų vertinant šios rinktinės Senojo Testamento poezijos knygos vertimus. Įdomu juos lyginti tikslumo ir poetiškumo atžvilgiu, o toliau kyla praktiškas klausimas, kuris iš jų geriausiai tiktų vartoti liturgijoje (mūsų atveju – katalikų). Lietuviai katalikai susigyveno su poetišku kun. Antano Liesio, MIC, vertimu (1973), per 20 su viršum metų girdėdami ir vartodami jo dalis bažnytinėse apeigose. Pastaraisiais metais visa skaitančioji visuomenė su dideliu susidomėjimu pasitiko prel. prof. Antano Rubšio vertimą, išspausdintą Šventojo Rašto knygoje (1998). 2002 m. leidykla „Katalikų pasaulis“ išleido poetės Aldonos Puišytės redaguotą prel. Antano Rubšio Psalmyno variantą, Vyskupų Konferencijos teikiamą vartoti liturgijoje. Šiame straipsnyje pirmiausia apžvelgiame, kaip skamba 1-oji, programinė psalmė keliuose žymiausiuose vertimuose. Matome, kad prasmės skirtumai yra reti ir daugiausia priklauso nuo šaltinio, iš kurio verčiama. Toliau mėginame palyginti naująjį liturgijai skiriamą tekstą (prof. A. Rubšio, red. A. Puišytės) su įprastuoju (A. Liesio), ypač sklandumo, skambumo, poetiškumo požiūriu. Lyginame kelių populiarių, skirtingo pobūdžio psalmių vertimus. Įsitikiname, kad naujasis Psalmyno vertimo variantas vietomis tiksliau išreiškia originale vartojamus žodžius bei posakius, o lig šiol liturgijoje vartojamasis dažnai pralenkia naująjį ritmingumu, skambumu, kartais ir vaizdingumu. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Psalmynas.

ENDuring the four recent decades nine variants of the psalm book translations were issued or delivered in Lithuania: 5 by Catholic, 3 by Protestant priests, and 1 by a secular poet Sigitas Geda. All of them contain interesting insights in the evaluations of translations of this selective poetry book of the Old Testament. It interesting to compare them from the viewpoint of precision and poetry, and further, a practical question arises - which of them suits the best for using in liturgy (in our case – Catholic). Lithuanian Catholics already got used to the poetical translation by the priest Antanas Liesis, MIC (1973), hearing and using the parts of this translation in ecclesiastical ceremonies for over 20 years. During the recent years all the reading society enthusiastically welcomed the translation by the Prelate Professor Antanas Rubšys, printed in the book Šventasis Raštas (The Holy Script) (1998). In this article we foremost review the sounding of the 1st, programme psalm in the several most famous translations. We see that the meaning differences are rare and mostly depend on the source from which the translation was made. Later, we attempt to compare the new text used in liturgy (Prof. A. Rubšys, edited by A. Puišytė) with the usual text (A. Liesis), especially in the viewpoint of fluency, sonority, and poetics. We compared the translations of several popular psalms of different characters. We are sure that the new variant of the Psalm Book translation sometimes more clearly defines the words and sayings used in the original, and the one used in liturgy to our days often surpasses the new translation by its rhythm, sonority and sometimes also imagery.