Steigiamojo seimo idėja ir ištisinio lietuvių kalbos ploto veiksnys baltų-slavų-vokiečių istorinės kaimynystės kontekste

LTStraipsnyje pateikiami nauji istorinių tyrimų duomenys apie 1920 m. Steigiamojo Seimo idėjas tautiniu klausimu ir ištisinio lietuvių kalbos ploto veiksnį baltų-slavų vokiečių istorinės kaimynystės kontekste. 1918 m. Lietuvos Valstybės Taryba deklaravo dideles aspiracijas Lietuvos valstybei priskirti plačias geografines teritorijas su ten vyraujančia lietuviška vietinių gyventojų kalba. 1920 m. Steigiamasis Seimas buvo išrinktas lietuviškai kalbančių gyventojų krašte. Vėlesni laikai lėmė daugelį geografinių Lietuvos valstybės sienų pakitimų. Per vėlesnius 70 metų buvo prarasti ir vėl atgauti Vilnijos bei Klaipėdos kraštai. Sovietiniais metais Lietuvos teritorijoje tebegyveno apie 80 procentų lietuviakalbių gyventojų. Daugiaplanė istorinė šalies teritorijos netekčių ir jos atgavimų panorama leidžia geriau suprasti 1918-1920 m. Lietuvos Respublikos politikos ypatumus tautiniu klausimu, nes jos teritorijoje greta lietuvių visada gyveno ir nemaža slavų, vokiečių bei kitomis kalbomis kalbančių šalies piliečių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Steigiamasis Seimas; Lietuvos pilietybė; 1918-1920 m. Lietuvos strategija; Lietuvos taryba; The Constituent Assembly; Lithuanian citizenship; Lithuanian National Strategy in 1918-1920; The Council of Lithuania.

ENThe article is devoted to the new historical investigations on the idea of Constituent Assembly and the factor of the Lithuanian language usage area in the context of Baltic Slavic German historical neighbourhood. The State Council of Lithuania aspired to a large geographical space for the national statehood in 1918. A Constituent Assembly (Steigiamasis Seimas) was elected 1920 in the area where Lithuanianspeaking population dominated. Until 1990, Lithuanians comprised about 80 percent of the total population in the Soviet Lithuania, and, after the reestablishment of the independence, a zero variant of citizenship was accepted. From the historical perspective we can better understand the Lithuanian national strategy of the years 1918-1920, when the leading Lithuanian politicians revendicated the great territory with millions of Slavic-speaking population. [From the publication]