Lietuvos ir Lenkijos santykiai tarpukariu : pirmieji atšilimo požymiai

LTStraipsnyje pateikiami naujų istorinių tyrimų duomenys apie tarpukario Lietuvos ir Lenkijos politinių santykių "atšilimo" požymius. Tiriamas laikotarpis nuo 1934 m. balandžio 12 d., kai S. Lozoraitis tapo Lietuvos užsienio reikalų ministru bei buvo suformuluotas jo memorandumas (1935 04 18, jame buvo suformuoti nauji bendravimo su Lenkija principai), iki 1936 m. liepos mėnesio, neįvykusio antro jo susitikimo su Lenkijos diplomatijos šefu J. Весku. XX a. III deš. pr. užsitęsęs Kauno ir Varšuvos konfliktas iš tarptautinio virto lokaliu. Tai skatino Lietuvos ir Lenkijos politikus ieškoti naujų būdų esminėms šalių tarpusavio santykių problemoms spręsti. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras S. Lozoraitis turėjo realias galimybes pakeisti Lietuvos užsienio politinės orientacijos kursą ir baigti konfliktą. Pirmuoju "atšilimo" požymiu tapo abiejų šalių pasikeitimas neoficialiais spaudos atstovais. Į Kauną atvyko korespondentas T. Katelbachas, 1938 m. išleidęs savo knygą "Za litewskim murem". Straipsnyje nuosekliai aptariamas jos turinys: autoriaus požiūris į Lietuvos politinę, ekonominę padėtį, santykius su Lenkija, Vokietija, Klaipėdos krašto problemą. Pastebima, kad T. Katelbacho, palaikiusio tiesioginius ryšius su J. Pilsudskiu, politinis vaidmuo Kaune buvo gerokai didesnis nei paprasto žurnalisto. Kaune jis buvo tituluojamas lenkų konsulu arba lenkų diplomatijos atstovu. 1935 m. gegužę mirus J. Pilsudskiui Lenkijos vyriausybės požiūris į Lietuvą pasikeitė, tačiau S. Lozoraitis iki 1936 m. liepos nuosekliai ieškojo kompromiso su Varšuva.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos ir Lenkijos santykiai; Vilniaus problema; Lenkijos atstovybė Kaune.

ENThe article presents new historical studies on the signs of “warming” in the interwar Polish and Lithuanian political relations. It covers the period from 12 April 1934, when S. Lozoraitis became the Minister of Foreign Affairs of Lithuania and drafted the memorandum (18/04/1935 that formulated new principles of communication with Poland) till July of 1936, when his a second meeting with Polish diplomatic governor J. Весk failed. In early 1920’s, the protracted conflict between Warsaw and Kaunas dropped to a local level from and international one. This encouraged Lithuanian and Polish politicians to look for new ways of solving relations problems between the countries. The Minister of Foreign Affairs of Lithuanian S. Lozoraitis had a real chance to change the orientation of Lithuanian foreign policy and finish the conflict. The first sign of “warming” has become both countries’ unofficial exchange of press attaches. The correspondent T. Katelbach, who published the book “Za litewskim murem” arrived to Kaunas. The article explicitly discusses its content: the author's approach to the Lithuanian political and economic situation, relations with Poland and Germany, and Klaipėda region problem. We should note that political of T. Katelbach, who maintained direct contact with J. Pilsudski, in Kaunas was significantly greater than that of the average journalist. In Kaunas, he was called “Polish consul” or “Polish diplomatic representative”. In May of1935, after the death of J. Pilsudski, Polish government's attitude towards Lithuania has changed, but S. Lozoraitis consistently sought for a compromise with Warsaw till July 1936.