Dailės ir literatūros raidos perspektyvų klausimai XX a. pradžios lietuvių estetikoje

• Issues of art and literature evolution perspectives in Lithuanian aesthetics of the beginning of XX c
• Perspektive questions of evaluation of arts and literature in Lithuanian aesthetic thought at the beginning of the 20 century

LTStraipsnyje aptariami lietuvių meno būklės ir perspektyvų klausimai XX a. pirmųjų dešimtmečių dailės bei literatūros kritikoje. Straipsnio tikslas – atskleisti modernaus, į Europos kontekstą besilygiuojančio lietuvių meno kūrimosi idėjų sklaidą, jų įsitvirtinimo netolygumą, literatūros ir dailės kūrinių funkcionavimo kultūriniame gyvenime ypatumus, išryškinant skirtumus, kuriuos lėmė verbalinio ir vizualinio menų specifika. Lietuvių dailės ir literatūros procesų sugretinimas leistų tvirtinti, kad: 1. Ankstyvojo modernizmo (simbolizmo, neoromantizmo) spartų plitimą ir ženklią vietą 1-ojo ir 2-ojo dešimtmečių lietuvių dailėje lėmė palanki dailės, kaip universalesnes negu žodžio menas komunikacijos galimybes turinčios meno rūšies, situacija. Daugiataučio Vilniaus parodų lankytojus su modernistine daile buvo supažindinusi lenkų dailininkų veikla, tarptautinį dėmesį pelnė M. K. Čiurlionio fenomenas, ir tai skatino visuomenę pripažinti Lietuvių dailės draugijos parodų dalyvių netradicinę, modernią kūrybą. Lietuviškos profesionaliosios dailės pradininkais besijaučiančių dailininkų nesaistė tradicijos statusą turinti vyresniosios kartos kūryba. 2. Avangardistinių krypčių plitimas tarpukario dailėje, skirtingai nei literatūroje, nesukėlė stipresnės kūrybos sampratų opozicijos. Dailėje avangardistinis meno sudemokratinimo šūkis buvo transformuotas į viešosioms erdvėms skirtos monumentaliosios dekoratyvinės dailės skatinimą. Masinei kultūrai pritaikytas modernizmo variantas – art deco – monumentaliojoje dekoratyvinėje dailėje dėl jos, kaip dailės rūšies, ypatumų galėjo išlaikyti „aukštojo“ meno statusą.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių estetika; Dailė, Lietuvos.

ENThe article discusses issues related to state of Lithuanian art and its outlooks found in art and literary criticisms of the first decades of XX c. The goal of the article is to expose the circulation of emerging ideas on modern Lithuanian art, oriented towards the European context, uneven acceptance of these ideas, specific features related to the functioning of literary and artistic works in cultural life. Parallel comparison of Lithuanian art and literature processes, allows one to claim that: 1. The rapid spread of early modernism (symbolism, neo-Romanticism) and its prominent role in Lithuanian art of 10s and 20ies was determined by favorable situation of art, which was an art form with more universal communication possibilities than verbal art. Visitors of exhibitions of multicultural Vilnius were introduced to modernistic art by activities of Polish artists, internationally acclaimed phenomenon of M. K. Čiurlionis; these circumstances encouraged society to recognize non-traditional, modern art of participants of Lithuanian Art Association exhibitions. Artists, feeling like founders of professional Lithuanian art, did not feel restrained by works of older generation, marked by a status of tradition. 2. The spread of avant-gardistic directions in inter-war art, in contrast to literature, did not produce a stronger opposition of creative concepts. In art, the avant-garde slogan of democratizing art was transformed into promotion of monumental, decorative art intended for public spaces. A variation of modernism adjusted for mass culture – art deco – could retain its “high” art status in monumental, decorative art due to its specific features as a type of art.

• Dailė ir valstybė : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940 / Giedrė Jankevičiūtė. Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2003. 303 p.
• Modernizmo link : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940 / Jolita Mulevičiūtė. Kaunas : Nacionalis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2001. 223 p.
• Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje / Laima Laučkaitė ; Kultūros, filosofijos ir meno institutas ; vertė Alfonsas Laučka. Vilnius : Baltos lankos, [2002]. 207 p.