From universal system of social policy to particularistic? The case of the Baltic States

LTŠiame straipsnyje lyginamos dabartinės ir sovietmečiu trijose Baltijos valstybėse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – veikusios valstybinės socialinės apsaugos sistemos. Tyrimo tikslas – atskleisti aplinkybes ir veiksnius, nulėmusius Baltijos valstybių socialinės apsaugos politikos transformaciją ir perėjimą nuo universalistinių, autoritarinių sistemų prie socialiniu draudimu grįstų socialinės apsaugos sistemų. Tyrime pagrindžiama prielaida, kad gerovės ir ekonomikos jungtis nėra vienintelis ar svarbiausias sėkmingos socialinės apsaugos programų plėtotės veiksnys Baltijos šalyse. Socialinės apsaugos politika turi būti nagrinėjama visuomenių politikos, istorijos ir kultūros kontekste. Šia prasme Baltijos valstybių piliečių požiūris į paskirstomąjį teisingumą straipsnyje yra vienas svarbiausių faktorių, lėmusių valstybinės socialinės apsaugos politikos pokyčius – tiek trūkumus, tiek sėkmę. Pirmoje straipsnio dalyje apžvelgiami svarbiausi socialistinės ekonominės tvarkos ypatumai. Antroje dalyje trumpai pristatoma Baltijos valstybių socialinio saugumo politikos ir įstatymdavystės istorija nuo 1919 m. iki 2003 metų. Trečioje dalyje ieškoma atsakymo į klausimą, kaip susiformavo šiuolaikinės minėtų valstybių socialinės apsaugos sistemos. Tyrimo prielaidoms pagrįsti buvo pasitelkti kiekybiniai ir kokybiniai duomenys. Tikimasi, kad tyrimo rezultatai suteikia vertingų įžvalgų norintiems suprasti gerovės valstybės formavimosi procesus Rytų Europoje.Reikšminiai žodžiai: Baltijos valstybės; Gerovės valstybė; Pabaltijo šalys; Perskirstomasis teisingumas; Pilietinė visuomenė; Pokomunizmas; Socialinė politika; Baltic States; Civil society; Distributive justice; Post-communism; Social policy; Welfare state.

ENThe paper compares the present state social security systems with those that functioned in the three Baltic States – Lithuania, Latvia and Estonia – during the Soviet period. The purpose of the study is to reveal the circumstances and factors that determined the transformation of social security policy in the Baltic States and transition from universalist authoritarian systems to the systems based on social insurance. The study substantiates the premise that the connection of welfare and economics is not the only or most important factor of successful development of social security schemes in the Baltic States. Social security policy should be analysed in the context of social policy, history and culture. In this respect the attitude of citizens of the Baltic States towards distributive justice is one of the most important factors which determined changes in the state social security policy: both drawbacks and success. The first part of the paper overviews the key peculiarities of socialist economic order. The second part briefly presents the history of social security policy and the legislative of the Baltic States from 1919 until 2003. The third part searches for an answer to the question how modern social security systems of the mentioned states formed. Quantitative and qualitative data were used to substantiate the premises. The results of the study are expected to provide valuable insights to those who want to understand the processes of formation of welfare states in Eastern Europe.

• Politikos mokslai / Political sciences
• Vadyba / Management
• Sociologija / Sociology